Didžioji dalis lėšų – 7,861 mln. eurų – atiteks priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 209 tūkst. eurų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, nors abiturientų skaičius mažėja 3,5 proc., valstybės finansavimas studijoms išlieka toks pats, kaip ir 2014 m.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, nors abiturientų skaičius mažėja 3,5 proc., valstybės finansavimas studijoms išlieka toks pats, kaip ir 2014 m.
Kaip ir pernai, daugiausia lėšų – daugiau nei trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijos kainuoja dukart daugiau už socialinių mokslų.
Iš pirmakursių studijoms universitetuose numatytų lėšų technologijos mokslams teks 1,596 mln. eurų, biomedicinos mokslams – 811 tūkst. eurų, fiziniams mokslams – 848 tūkst. eurų, socialiniams mokslams – 934 tūkst. eurų, humanitariniams – 511 tūkst. eurų, menų studijoms – 434 tūkst. eurų.
Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams – 1, 271 mln. eurų, humanitariniams mokslams – 35 tūkst. eurų, menų studijoms – 160 tūkst. eurų, socialiniams mokslams – 674 tūkst. eurų, fiziniams mokslams – 99 tūkst. eurų, biomedicinos mokslams – 697 tūkst. eurų.
Finansavimo paskirstymą studijų sritims Vyriausybė nustato kasmet, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal Vyriausybės nutarimą tvirtins Švietimo ir mokslo ministerija.
Planuojama, kad 2015 m. valstybės finansavimą gaus 14,6 tūkst. pirmakursių
Planuojama, kad 2015 m. valstybės finansavimą gaus 14,6 tūkst. pirmakursių. 14,1 tūkst. studijuos valstybės finansuojamose studijų vietose: 7,4 tūkst. universitetuose, 6,7 tūkst. kolegijose. 0,5 tūkst. įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus stipendijas studijų kainai. Taip pat numatoma, kad apie 600 studentų gaus tikslines studijų vietas. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.
Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių socialinių mokslų srityje šiemet mažinama apie 10 proc. Dauguma aukštųjų mokyklų vykdo šios srities studijas, jas renkasi tiek valstybės finansuojami, tiek mokantys už studijas studentai, pastebimas šių specialistų perteklius darbo rinkoje. Ypač tai pasakytina apie verslo ir vadybos bei teisės krypčių programas.
Tačiau siekiant kokybės dešimtadaliu didinamas šių studijų finansavimas: valstybės skiriama suma vienai socialinių mokslų studijų vietai pakyla nuo 1127 iki 1248 eurų universitetuose, nuo 935 iki 1053 eurų kolegijose.
Didinamos orientalistikos studijų, į kurių turinį įtrauktas ir specifinių kalbų dėstymas, humanitarinių mokslų studijų srities studijų krypčių (išskyrus filologiją), socialinių mokslų srities studijų krypčių (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą), pilotų rengimo norminės kainos. Be to, visos norminės kainos didėja dėl pasikeitusių bazinės mėnesinės algos ir bazinės socialinės išmokos dydžių.
Atsižvelgiant į darbo rinkoje išaugusį IT specialistų poreikį, išskiriama nauja informatikos, informacijos sistemų, programos sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupė, kuriai universitetuose planuojama skirti 700 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai 20 proc. daugiau nei buvo skirta 2014 m.
Taip didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius technologijos mokslo studijų sričiai universitetuose.
Šiemet dar didesnis dėmesys bus skiriamas valstybės užsakymui per tikslinį finansavimą. Priimtieji į tikslines studijų vietas pasirašo sutartis su būsimais darbdaviais.
