Vyriausybės vadovas Taavi Roivas savo ruožtu pareiškė, kad dabar Graikijai liko tik du pasirinkimai – „blogas ir blogesnis“, ir reformos yra „neišvengiamos“.
„Tikimės, kad Graikijos vyriausybė supras situaciją ir artimiausiomis valandomis parodys ryžtą bei ims veikti“, – pridūrė estų premjeras.
Estija ir Latvija euro zonos narėmis tapo atitinkamai 2011 ir 2014 metais, o netrukus jų pėdomis pasekė ir kaimyninė Lietuva.
Visos trys Baltijos šalys ėmėsi drastiškų taupymo priemonių, kad atsigautų po gilios recesijos, kurią išprovokavo 2008–2009 metų pasaulinė finansų krizė. Tai atvėrė joms kelią į euro zoną ir garantavo stabilų ekonomikos augimą, kuris šiuo metu regione siekia apie 3 procentus.
Estija, kuri nuo 2011-ųjų yra mažiausia euro zonos narė, pritarė pirmajai finansinės pagalbos Graikijai programai, tačiau pasisakė prieš tolesnę finansinę paramą Atėnams ir tvirtina, kad visos euro zonos narės privalo laikytis griežtos finansų disciplinos.
Talinas didžiuojasi mažiausiu euro zonoje valstybės skolos ir BVP santykiu, kuris sudaro 10,6 procento.
Talinas didžiuojasi mažiausiu euro zonoje valstybės skolos ir BVP santykiu, kuris sudaro 10,6 procento.
„Estams iš tikrųjų nesuprantamas graikų požiūris. Esame įpratę taupyti ir gyventi ekonomiškai“, – sakė didžiausio šalies dienraščio „Postimees“ vyriausioji redaktorė Merit Kopli.
72 metų pensininkė Maie Mets sakė: „Kaip suprantu, graikų gyvenimo lygis yra aukštesnis nei pas mus čia, Estijoje. Tik yra įprasta, kad žmonės moka savo skolas.“
Jokios užuojautos
Latvija smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, kuriai siaučiant patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Tačiau apie 2 mln. gyventojų turinti šalis sugebėjo atsitiesti, kai pagal 7,5 mlrd. eurų tarptautinės finansinės pagalbos programos sąlygas drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių.
„Kai gyvenome tarptautinės paramos programos sąlygomis, ar kas nors puolė mūsų gelbėti?“ – klausė 61 metų rygietė Zenija Lacė, dirbanti biure.
„Man visiškai negaila graikų. Jiems seniai derėjo pradėti mokėti mokesčius. Jei jie nori pinigų iš Europos, jie privalo pradėti taupyti!“ – moteriai antrino 59 metų verslininkė iš Rygos Brigita Petersonė.
„Mes galėjome visa tai ištverti, o jie ne?“ – klausė ji.
