„Verslo sąlygos smulkiesiems aludariams pastaraisiais metais yra nuolat bloginamos. Susidaro įspūdis, kad užsimota išstumti mus iš rinkos – akcizo alui didinimas, be abejo, mažins pardavimus, o brangios užstato sistemos finansavimas guls ant gamintojų, tarp jų ir mažųjų alaus daryklų pečių“, – sako Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė.
Užstato sistemos įdiegimas, nors jis apims tik 15 proc. visų pakuočių atliekų, pirminiais skaičiavimais, gali kainuoti iki 100 mln. litų. „Šias lėšas užstato sistemos sukūrimui, o vėliau – papildomus milijonus jos išlaikymui – turės skirti gamintojai ir importuotojai. Gamintojams, ypač smulkiesiems, tai bus itin reikšminga finansinė našta, nes daugumo mažųjų alaus daryklų padėtis šiandien yra sudėtinga“, – sakoma praėjusią savaitę išsiųstame Mažųjų alaus daryklų asociacijos kreipimesi į Seimo narius.
„Įstatymų pakeitimai, kuriuos per pastaruosius keletą metų priėmė Seimas – akcizo lengvatos, t.y. progresyvinių akcizo mokesčių mažiesiems aludariams panaikinimas, draudimas parduoti alų didesnėje nei 1 litro taroje ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 proc. – lėmė tai, kad per pastaruosius metus visų Mažųjų alaus daryklų asociacijos narių pardavimai krito daugiau nei 20 proc.“, – skaičiuoja L.Šileikienė.
Pasak aludarių, užstato sistemos finansavimas iš jų pareikalaus papildomų investicijų ir gali turėti įtakos neigiamo pinigų srauto susidarymui.
Susidaro įspūdis, kad užsimota išstumti mus iš rinkos – akcizo alui didinimas, be abejo, mažins pardavimus, o brangios užstato sistemos finansavimas guls ant gamintojų.
„Alaus rinka Lietuvoje krinta – pernai ji buvo mažiausia per pastaruosius 7 metus. Tokioje situacijoje konkurencija tampa vis agresyvesnė, o mažosios alaus daryklos negali konkuruoti su didžiausiais gamintojais rinkodaros biudžetais. Mes esame priversti ieškoti kitų būdų, kaip atpiginti produkcijos savikainą, vienas jų – rinktis paprastesnes pakuotes. Įvedus užstato mokestį PET tarai, mažieji praras ir šitą galimybę konkuruoti rinkoje su užsienio kapitalo bendrovėmis“, – sako Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė.
Ji pastebi, kad įvedus užstato sistemą stikliniams buteliams, pardavimai šioje taroje nuolat krenta – 2012 m. alaus pardavimai stiklo taroje mažėjo 20 proc., pernai dar 11 proc.
„Kaina, daugeliui vartotojų, vis dar yra lemiamas veiksnys, ypač mažesniuose miestuose ir kaimuose, kur, tradiciškai, parduodama daugiausia mažųjų alaus daryklų produkcijos. Užstato sistema kaimų parduotuvėlėms bus itin brangi ir nepatogi, nes ten reikės sukurti ir taros priėmimo, ir sandėliavimo bei saugojimo galimybes. Visa tai, be abejo, neigiamai atsilieps mūsų veiklai“, – sako L.Šileikienė.
