Nereikia būti megakompanijai, kad patektum į „Sodrai“ daugiausia sumokančių bendrovių dešimtuką. Tačiau dideliais atlyginimais negarsėjančios įmonės čia dar ima viršų. Tiesa, „Sodra“ neatskleidžia, kiek ir kokios įmonės konkrečiai sumoka mokesčių, tačiau surikiuoja įmones pagal sumokėtus mokesčius.
Lemia darbuotojų skaičius arba didesnės algos
„Sodros“ duomenimis, trečioje vietoje pagal pervestas sumas yra Kauno klinikos, penktoje – Santariškių klinikos, daug mokesčių „Sodrai“ sumoka ir Vilniaus universitetas (penkta vieta), Kauno technologijos universitetas, Generalinė prokuratūra.
Į 30-uką patenka ir visi mažmeninės prekybos tinklai, išskyrus „Lidl“. „Maxima“ pagal sumokamus mokesčius „Sodrai“ yra antra po „Lietuvos geležinkelių“, „Iki“ valdanti „Palink“ – ketvirta (po Kauno klinikų), trečiajame dešimtuke rasime ir „Rimi“ bei „Norfa“.
Šių įstaigų ir bendrovių didelį indėlį į „Sodros“ biudžetą lengva paaiškinti dideliu darbuotojų skaičiumi. Štai „Maximoje“ dirba beveik 16 tūkst. žmonių – šiuo metu tai yra vienintelė daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų turinti bendrovė Lietuvoje.
Todėl nenuostabu, kad ir įmokų į „Sodrą“ sumoka daugiausia. Penktadienį „Maxima“ paskelbė, kad praėjusiais metais „Sodrai“ pervesta beveik dešimtadaliu daugiau nei užpernai, o bendra suma siekė 41,23 mln. eurų.
Geležinkelininkai uždirba daugiau nei pardavėjai
Tiesa, „Lietuvos geležinkeliai“, turinys 5 tūkst. darbuotojų mažiau (9,7 tūkst.) nei „Maxima“, „Sodrai“ sumoka daugiau. Taigi tikėtina, kad atlyginimai ten yra didesni.
Kauno klinikose ir „Palink“ dirba maždaug po 7,4 tūkst. darbuotojų, ketvirtoje vietoje esančiose Santariškių klinikose – 4,3 tūkst. žmonių, Vilniaus universitete, esančiame penktoje vietoje, dirba beveik 4,8 tūkst. darbuotojų.
„Rimi“ yra 9 pagal dydį Lietuvos darbdavys (turi beveik 3,4 tūkst. darbuotojų), tačiau pagal „Sodrai“ sumokamus mokesčius užima jau tik 21 vietą. „Norfa“ turi tik keliomis dešimtimis darbuotojų mažiau nei „Rimi“, tačiau pagal mokesčius „Sodrai“ yra jau tik 25 vietoje.
„Maxima“: labiausiai išaugo dalis „Sodrai“
Penktadienį „Maxima“ paskelbė, kad 2016 m. labiausiai išaugo „Sodrai“ sumokama mokesčių dalis, nes vidutiniškai beveik dešimtadaliu augo bendrovės darbuotojų atlyginimai.
„Aiškumui užtikrinti, noriu pabrėžti, kad atlyginimas kilo daugeliui darbuotojų, tačiau skirtingai, nes priklauso nuo rinkos situacijos, darbo patirties, darbo krūvio ir panašiai, tačiau bendra tendencija – pozityvi“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė.
Pasak „Maxima LT“ vadovės, 2016 metais parduotuvių darbuotojų atlyginimai kilo vidutiniškai 9,4 proc., logistikos – 9 proc., administracijos – 8,9 proc. Kitų sričių bendrovės darbuotojų atlyginimai išliko stabilūs arba kilo įvairiai.
„Norfa“ giriasi didesnėmis algomis
„Norfą“ valdančios „Rivonos“ generalinis direktorius Dainius Dundulis mėgsta viešai pasigirti, kad moka didesnius atlyginimus nei konkurentai. Sykį „Norfa“ net pasigyrė, kad darbščiausi sandėlio darbuotojai uždirba 1700 eurų į rankas.
Tiesa, darbuotojų turi tiek pat, kiek „Rimi“, tačiau mokesčių „Sodrai“ sumoka mažiau. Taigi atrodytų, kad ir atlyginimai mažesni nei „Rimi“ darbuotojų. Tačiau D.Dundulis turi paaiškinimą.
„Visa teisinė administracija, vadyba yra „Rivonoje“. Tai, sudėję „Rivonos“ ir „Norfos“ vidurkį, gautume aukštesnį. Būtų analogiškai kaip kitų konkurentų, o mes biurą ir logistiką esame atskyrę“, – 15min aiškino D.Dundulis. Atlyginimų vidurkis, skaičiuojant abi bendroves kartu, neva pakiltų 10–20 proc. „Rivonoje“ dirba per 1000 žmonių, bendrovė į daugiausia „Sodrai“ mokesčių sumokančių įmonių 30-uką nepapuola.
Paklaustas, kuo svarbi Lietuvos ekonomikai yra „Norfa“, D.Dundulis pabrėžė ne didelį darbo vietų skaičių ar sumokamus mokesčius.
„Aš tai labiau mėgstu pasigirti, kad mūsų – prekybos – sektoriuje algos yra vienos iš didesnių. Jeigu neoficialiai girčiausi, tai sakyčiau, kad didžiausios mūsų sektoriuje, oficialiai sakau – vienos iš didesnių. Ne visą statistiką juk turiu“, – sakė „Rivonos“ generalinis direktorius.
„Barclays“ sumoka daugiau nei „Senukai“
Informacinių technologijų centrai negali pasigirti dešimtimis tūkstančių darbuotojų, tačiau jų pervedamos sumos „Sodrai“ sparčiai auga ir yra didesnės nei kai kurių pramonės gigantų. Pavyzdžiui, pagal darbuotojų skaičių „Barclays Group Operations Limited“ Lietuvos filialas yra 27 vietoje, tačiau pagal „Sodrai“ pervedamų mokesčių sumą patenka į dešimtuką ir gerokai lenkia „Orlen Lietuva“, kurioje yra daugiau darbuotojų nei „Barclays“ operacijų centre.
Taigi 1175 darbuotojus turintis „Barclays“ operacijų centras Vilniuje „Sodrai“ perveda tris kartus daugiau nei „Senukų“ prekybos centras, kuriame darbuojasi 3,8 tūkstančių žmonių. Tai parodo, kad „Barclays“ paslaugų centre dirbančių specialistų atlyginimai vidutiniškai kelis kartus didesni nei „Senukų“ darbuotojų.
Algos auga, nes lipa karjeros laiptais
„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalezo 15min komentare teigiama, kad darbuotojai yra skatinami lipti karjeros laiptais. Taigi ir jų atlyginimai auga.
„Šiuo metu intensyviai investuojame į esamų darbuotojų kvalifikaciją ir skatiname vidinį augimą „Barclays“ operacijų centro viduje. Todėl beveik 60 proc. naujai kuriamų arba atsilaisvinančių pozicijų užima kolegos. Didelė dalis šių pozicijų – net 40 proc. – yra didelis mūsų darbuotojų pareigų paaukštinimas“, – teigė centro vadovas.
Atlyginimai „Barclays“ operacijų centre Lietuvoje, pasak jo, nuolat keičiasi augant darbuotojų kvalifikacijai ir atsižvelgiant į rinką. Pernai atlyginimų pokyčiai taip pat atitiko paslaugų centrų rinkos tendencijas.
Bankų sumos irgi skirtingos
Panaši situacija yra ir su „Danske Bank“, kuris Lietuvoje teikia bankininkystės paslaugas verslo ir privačios bankininkystės klientams, taip pat čia įsteigtas Globalių paslaugų centras ir IT paslaugų centras. Banke, Globalių paslaugų centre ir IT paslaugų centre kartu sudėjus dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų.
Pagal darbuotojų skaičių jie vos patenka į antrą dešimtuką. Tačiau „Sodrai“ perveda daugiau pinigų nei, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, kuriame dirba dvigubai daugiau žmonių.
Įdomi situacija ir su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais. DNB ir „Swedbank“ bankuose darbuotojų skaičius panašus, atitinkamai 1198 ir 1181, tačiau „Sodros“ mokesčių suma skiriasi – čia DNB gerokai atsilieka nuo konkurento.
