Centrinis bankas šį žingsnį žengė sušaukęs neeilinį posėdį, kadangi dėl koronaviruso pandemijos šalies ekonomikai iškilo recesijos grėsmė, pažymi verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą vienbalsiai priėmė penki valdytojų tarybos nariai.
Be to, centrinis bankas patvirtino keletą priemonių vietos rinkoms remti, suteikdamas finansų sistemai apie 30 mlrd. JAV dolerių – 3,3 proc. praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Nors pandemijos padarinių mastas ir trukmė vis dar nežinomi, o turima informacija vis dar yra ribota, pirminiai vertinimai rodo, kad per pirmąjį 2020 metų pusmetį BVP gali sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – pažymėjo centrinis bankas, paaiškindamas, kodėl priėmė sprendimą sumažinti palūkanų normą.
Kovo pabaigoje Meksika uždarė mokyklas ir daugumą įmonių, o neseniai pratęsė karantiną iki gegužės pabaigos, nes didėja užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius.
Prognozuojama, kad šalies ekonomika nukentės dėl eksporto paklausos sumažėjimo, kritusių naftos kainų ir staigaus piniginių perlaidų, kurias meksikiečiai siunčia namiškiams iš Jungtinių Valstijų, srautų sumažėjimo.
Meksikos bankas pažymėjo, kad pandemijos poveikis vartotojų kainoms išlieka neaiškus. Viena vertus, silpna ekonomika ir mažos energijos sąnaudos turėtų palengvinti infliacijos spaudimą, kita vertus, susilpnėjęs pesas padidins infliaciją.
„Citibanamex“ analitikai prognozuoja, kad 2020 metais Meksikos BVP sumenks 9 procentais. Kartu ekonomistai pažymi, kad be valstybės paramos ekonomikai priemonių šis nuosmukis gali būti dar didesnis.
