Antradienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys parodė, kad metinė infliacija šalyje liepą, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 9,3 procento.
„Liepos mėnesį daugiausia didėjo atostogų paketų ir maisto produktų kainos“, – pareiškė Švedijos statistikos tarnybos statistikas Carlas Martenssonas (Karlas Martensonas).
„Tai iš dalies atsvėrė elektros energijos kainų smukimas, prisidėjęs prie to, kad bendras metinės infliacijos lygis nepakito.“
Statistikos tarnybos skaičiavimais, didėjančios būsto paskolų kainos prie metinės infliacijos lygio prisidėjo 3,1 procentinio punkto.
Švedijos centrinis bankas, kaip ir JAV bei Europos centriniai bankai, jau ne kartą padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti infliaciją.
Pernai gruodį infliacija Švedijoje pasiekė 12,3 proc. piką – aukščiausią per daugiau kaip 30 metų lygį.
Metinė infliacija, pakoreguota dėl fiksuotų palūkanų normų (CPIF) – o Švedijos centrinis bankas naudoja šį rodiklį, spręsdamas dėl pinigų politikos, – liepą sudarė 6,4 procento.
Birželio pabaigoje centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 3,75 procento. Jo tikslas yra užtikrinti, kad infliacija nesiektų 2 procentų.
Centrinis bankas prognozuoja, kad Švedijos ekonomika 2023 metais smuks 0,5 proc., o nekoreguota infliacija sieks 8,9 procento.
