„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška:
Visi matėme, kad šiemet pasaulis tiek organizacijoms, tiek žmonėms siuntė išbandymus ir tas neapibrėžtumas rinkoje yra padidėjęs. „Lietuvos geležinkeliams“, be koronaviruso pandemijos, dar prisidėjo ir Baltarusijos iššūkis, tačiau bendrovė šiemet demonstravo geležinę ramybę ir stabilumą, o metus planuoja užbaigti pelningai. „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet valstybei sugebėjo išmokėti 38 mln. eurų dividendų, tęsėme strateginius elektrifikavimo ir „Rail Baltica“ projektus.
Į kitus metus, nepaisant išliksiančių neigiamų koronaviruso ir Baltarusijos faktorių, žvelgiame su atsargiu optimizmu, tikimės, kad jie gali būti geresni nei šiemet. Kiti metai Europoje yra paskelbti geležinkelių metais, priėmus žaliąją susitarimą geležinkeliai tiek krovinių, tiek keleivių transporte matomi kaip ašis sprendžiant aplinkosaugos iššūkius. Matome geležinkelio renesansą, todėl ambicijos ir tikslai ateityje yra labai dideli.
Medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis:
Mes visus metus 24 valandas, septynias dienas per savaitę buvome didelėj įtampoj, mūsų gaminiai yra kovidiniai, visos pasaulio ligoninės, įskaitant ir Lietuvos, buvo aprūpinamos tokiais gaminiais, ir tie iššūkiai šiandien nemažėja, o tik didėja. Tai buvo didelių iššūkių metai.
Tikiuosi, kad kad kiti metai bus ramesni sveikatos, pandemijos valdymo požiūriu.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:
Tai buvo vieni sunkiausių metų istorijoje, ypač darbuotojų atžvilgiu, nes buvo stresas po streso, koronavirusas iššaukė ne tik apribojimus, judėjimo laisvę, bet ir daugybė žmonių neteko darbo, dalies pajamų, išėjo į prastovas. Vasarą atrodė lyg ir atsigavome, bet ruduo tokių gerų ženklų neatnešė. Kartu buvo ir nemažai gerų sprendimų – padidinta minimali alga, ko ir siekėme. Puiku, kad buvo greit sureaguota skirti paramą prastovoms apmokėti, pavyko išsaugoti bent dalį darbo vietų.
Tai buvo vieni sunkiausių metų istorijoje, ypač darbuotojų atžvilgiu.
Kitais metais tikimės, kad pagaliau bendrų pastangų dėka pavyks nugalėti pandemiją ir galėsime grįžti į savas vėžes.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus:
Buvo tam tikri lūžio metai: atsiranda naujos priemonės, stiprią reikšmę įgavo klimato kaitos supratimas, naujos kryptys, bioįvairovė, Žaliasis kursas. Karantinai, koronavirusas žemės ūkio nelabai ir palietė, nes ūkininkai visą laiką dirbo, o gamta davė geresnius rezultatus šiemet. Metai buvo unikalūs – ir saulės, ir vandens, ir lietaus pakako. Be abejo, kai kur strigo prekių pervežimas, kai kurių produktų supirkimo kainos krito.
Kokie bus kiti metai – iššūkis, nauja Vyriausybė, nauja politika, nuo kurios taip pat stipriai priklauso, kokios kryptys susidėlios ir, be abejo, nuo to, kokia bus gamta. Galbūt ir politika bus palankesnė, o ta kryptis, kuria dabar einama – ekoschemos, žalinimas, bioįvairovė, CO2 surinkimas, manau, tai pažangūs, pilietiški dalykai. Turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie mus supančią aplinką.
Prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė:
Prekybai 2020-ieji yra kovos su pandemija metai, nes atsidūrėme priešakinėse linijose. Pagrindinis šiųmetis prioritetas buvo užtikrinti saugią aplinką darbuotojams ir saugų apsipirkimą klientams. Net neabejoju, kad šis klausimas aktualus išliks ir 2021-ųjų darbotvarkėje.
2020-uosius užbaigiame su nežinomybe ir neapibrėžtumu, tačiau išmokome gyventi planuodami tik mėnesį į priekį. Tai pravers ir kitąmet. Tikrai žinau, kad ir 2021-aisiais teks greitai priiminėti sprendimus, būti lankstiems, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
2021-uosius pradėsime peržiūrėdami „Maximos“ darbuotojų bazinius atlyginimus, kuriems didinti esame numatę beveik 8 mln. eurų. Tai palies didžiąją dalį parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė:
2020-ieji buvo išbandymų ir pamokų metai, kurie parodė, kiek esame atsparūs nematytoms krizėms, kaip ši, ir taip pat sudarė sąlygas įvairioms transformacijoms, inovacijoms versle. Daug kas atrado tas galimybes, kuriomis galėjo pasinaudoti krizės akivaizdoje ir ta visa patirtis liks. Taip pat pamatėme ne tik verslo, bet ir valstybės gebėjimus dirbti nuotoliniu būdu.
Galvojant apie kitus metus, pirmiausia manau, tai bus ieškojimo ir tikėjimo metai. Viskas bus tikrai gerai, manau. Daug ką išmokome, kai ką dar ir išmoksime, bet jau net ir laukimo lūkesčiai, teigiami lūkesčiai suformuos tam tikrus veiksmus, tiek pačių investuotojų, verslininkų, tiek ir vartotojų.
Daug kas atrado tas galimybes, kuriomis galėjo pasinaudoti krizės akivaizdoje ir ta visa patirtis liks.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas:
Nors pandemija tapo iššūkiu ir „Ignitis grupei“, įrodėme, kad gebame greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Metų pradžioje paskelbus pirmąjį karantiną, per kelias dienas suorganizavome kelių tūkstančių darbuotojų darbą iš namų. Ir ne tik tai – pandemijos sąlygomis sėkmingai įgyvendinome istorinį „Ignitis grupės“ IPO. Taip pat sėkmingai plėtėme žaliosios gamybos portfelį ir įgyvendinome kitus projektus. Todėl šiuos metus, nepaisant visų iššūkių, laikau tikrai sėkmingais „Ignitis grupei“.
Tikiuosi, kad kitąmet COVID-19 grėsmė bus suvaldyta ir visi grupės darbuotojai galės lengviau atsikvėpti ir grįžti į jiems įprastą ritmą. Egzistuoja optimizmas dėl sėkmingos vakcinacijos ir laipsniško įvairių ekonomikos sektorių grįžimo į įprastą ritmą, o tai paskatins verslus ir vėl didelį dėmesį skirti globalioms problemoms, pirmiausiai – kovai su klimato kaita ir CO2 mažinimui.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius:
Metai prasidėjo labai darbingai, labai našiai – sausis ir vasaris buvo tie mėnesiai, kurie rodė dar didesnį prieaugį nei pernai. Antras ketvirtis – prastovos, įsidėmėjo balandis, kai apie 40 proc. visų įmonių turėjo prastovas, tai čia, ko gero, blogiausias rodiklis per visą istoriją. Tada buvo suvaldyta situacija, euforija ir trečias ketvirtis buvo vienas iš našiausių.
Sutrumpėjus tiekimo grandinėms, laimėjo būtent Rytų Europos šalys, nes jos buvo lankstesnės, mažiau paveiktos pandemijos. Lietuva – viena iš jų, todėl metus baigiame su tokiais pat rezultatais, kaip 2019-aisiais.
Manau, kitais metais bus 3-4 proc. augimas ir jis būtų didesnis, jeigu ne ši žiema ir tas pavasaris, kurie, tikėtina, bus nelengvi Lietuvai. O pramonė turėtų išlaikyti bent tuos rodiklius, kuriuos turi iki šiol.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:
Didžiausias šių metų pasiekimas – valstybės ir verslo bendros pastangos, leidusios atlaikyti pandemijos smūgį ekonomikai. Verslas pradėjo tikėti valstybe, o valstybė pasitikėjo verslu. Valstybė išlaikė pažadus padėti verslui, o verslas mobilizavosi ir nepavedė. Kaip sakė mano vaikystės draugas – smulkus baldų gamintojas – jeigu ne valstybės pagalba, kuria netikėjau, būčiau žlugęs.
Didžiausias šių metų pasiekimas – valstybės ir verslo bendros pastangos, leidusios atlaikyti pandemijos smūgį ekonomikai.
Žiūrint į 2021 metus pagrindinis klausimas yra vienas – kaip mes išnaudosime savo laimėjimus ir kaip pasimokysime iš pralaimėjimų. Ar turėsime lyderių, kurie bus pasiryžę priimti sunkius, bet gyvybiškai svarbius sprendimus, ar kompetencija valstybės tarnyboje nugalės prisitaikėliškumą ir pasyvumą. 2021 metai bus brandos egzaminų Lietuvai metai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius:
Manau, kad tai yra atsargaus optimizmo metai. Aišku, tai galbūt labiau liečia būsto rinką, prekybos rinką, bet biurų rinka, viešbučių segmentas tikrai nukentėjo gana ženkliai, bet bendra rinkos situacija tikrai yra gana nebloga. Matome regioninius projektus, matome aktyvesnę plėtrą Klaipėdoje ir Kaune, tai tas tikrai džiugina. Aišku, Vilnius liko visiška nekilnojamojo turto rinkos žvaigžde šiemet.
Kitų metų tikimės gerų, nes jeigu pavyks suvaldyti šią pandemiją, turėsime atsigaunantį turizmo verslą, optimistiškesnius vartotojų lūkesčius, neturėsime griūties darbo rinkoje ir nebus daug bedarbių, bendras nusiteikimas bus geras, užsienio investicijos nestos, tai ir nekilnojamojo turto reikės. Tikimės, kad darbų, užsakymų tikrai bus.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas:
2020-ieji buvo išbandymų metai. Statybos sektoriui trūko kvalifikuotų specialistų, pandemija praretino užsakovų gretas, vystytojai sustabdė projektus. Tai buvo metai, kurie leido pasitikrinti, kiek yra atsparios ir išradingos vadovų komandos, kurios ir prie tokių ekstremalių sąlygų sugebėjo išlaikyti ir apyvartas, ir darbuotojus, kai kurios įmonės sugebėjo iki 13 proc. padidinti apyvartą.
Iš kitų metų tikimės partnerystės su valdžios institucijomis, kad būsime daugiau girdimi.
Iš kitų metų tikimės partnerystės su valdžios institucijomis, kad būsime daugiau girdimi. Dar labai tikimės, kad mūsų paruošti teisės aktų projektai bus įgyvendinti – ir nelegalus darbas, ir statybininko kortelė bus įdiegta. Turime nemažai siūlymų paketų ir dėl viešųjų pirkimų, kaip sistemą sutvarkyti. Labai tikimės, kad tie statybininkai, kurie šiandien ieško darbo, didelė dalis jį ras.
