Infliacijos šuolį nulėmė 18,6 proc. per metus ūgtelėjusios energijos išteklių kainos – sparčiausiai nuo 2008-ųjų rugsėjo. Kita vertus, pagrindinė tokio reikšmingo prieaugio priežastis – žema kainų palyginimo bazė, nes pernai pavasarį, prasidėjus COVID-19 pandemijai, energijos ištekliai smarkiai atpigo.
Maisto produktai per metus pabrango 1,4 procento.
Bazinė metų infliacija (išskyrus maisto ir energijos išteklių kainų dinamiką) EBPO gegužę pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002-ųjų rugpjūčio – 2,9 procento.
Metų infliacijos augimas užfiksuotas visose G7 grupės valstybėse, išskyrus Japoniją: JAV – iki 5,0 proc., Kanadoje – iki 3,6 proc., Vokietijoje – iki 2,5 proc., Jungtinėje Karalystėje – iki 2,1 proc., Prancūzijoje – iki 1,4 proc., Italijoje – iki 1,3 procento. Japonijoje gegužę – 0,1 proc. metų defliacija.
Metų infliacija G20 valstybių grupėje gegužę paaugo iki 4,3 proc. nuo 3,8 proc. balandį.
1961 metais įkurta EBPO dabar vienija 37 labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva.
