Meno pasaulio, kur pirkėjų tapatybė dažnai lieka neatskleista, slaptumas užtikrino Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugams milijardieriams prieigą prie Amerikos ekonomikos netgi po to, kai Jungtinės Valstijos po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ėmėsi prieš juos sankcijų, rašoma ataskaitoje.
Tyrėjai atsekė 18 mln. JAV dolerių (15,3 mln. eurų) vertės meno kūrinių įsigijimo sandorių, sudarytų fiktyvių įmonių, siejamų su V.Putino artimais sąjungininkais, milijardieriais Arkadijumi ir Borisu Rotenbergais, kurie, anot Amerikos pareigūnų, pasipelnė iš Krymo aneksijos.
Senato nuolatinis tyrimų pakomitetis išryškino įstatymų spragas, netgi brangiausius meno sandorius paliekančias be finansinių saugiklių, skirtų užkirsti kelią pinigų plovimui.
Didieji JAV aukcionų namai pripažino niekada neklausiantys tikrosios pirkėjo tapatybės, rašoma ataskaitoje ir priduriama, jog minimų sandorių atveju buvo dirbama per tarpininką, „nors buvo gerai žinoma, kad tikrasis savininkas yra kažkas kitas“.
Po sankcijų paskelbimo su oligarchais siejamos fiktyvios įmonės per JAV finansų sistemą perpumpavo iš viso bent 91 mln. JAV dolerių (77,5 mln. eurų), rašoma ataskaitoje.
„Kelia susirūpinimą ir yra visiškai nepriimtina, kad bendros taisyklės, skirtos užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, netaikomos kažkam įsigyjant milijonų dolerių vertės meno kūrinį“, – sakė Delavero senatorius Tomas Carperis – aukščiausio rango demokratas Tyrimų pakomitetyje.
Senatorius respublikonas iš Ohajo Robas Portmanas savo ruožtu sakė, kad palaikytų teisės aktą, kuris nutrauktų slapumo skraistę, dėl kurios meno rinka tapo mėgstamu pinigų plovėjų įrankiu.
Susisiekti su broliais Rotenbergais dėl komentaro naujienų agentūrai AP nepavyko. Artimus ryšius su V. Putinu palaikantiems Rotenbergams JAV sankcijos taikomos nuo 2014-ųjų kovo.
A.Rotenbergas yra V.Putino vaikystės draugas ir buvęs dziudo treniruočių partneris. Jo įmonės laimėjo milijardų vertės konkursus dėl kelių tiesimo Sočyje, kur 2014 metais vyko žiemos olimpinės žaidynės.
Praėjusiais metais pasaulinės meno rinkos sandorių suma pasiekė maždaug 64 mlrd. dolerių (54,5 mlrd. eurų). Jungtinėms Valstijoms tenka beveik pusė rinkos, tačiau šalyje ši sritis išlieka nereguliuojama, todėl traukia sukčius ir pinigų plovėjus.
Bet kokie bandymai reformuoti neskaidrią meno rinką neabejotinai sulauks įnirtingo pasipriešinimo iš turtingų kolekcininkų, „nenorinčių, kad kas nors žinotų, ką jie turi“, sakė buvęs Federalinio tyrimų biuro agentas Robertas Wittmanas, padėjęs įkurti FTB padalinį, kovojantį su meno vertybių vagystėmis ir kitais meno srities nusikaltimais.
Pasak jo, meno kūrinių pardavimai Jungtinėse Valstijose smuks, jeigu Kongresas įgyvendins pakomitečio rekomendaciją ir priims atitinkamus teisės aktus, kad Bankų paslapties įstatymas būtų taikomas ir įmonėms, tarpininkaujančioms sudarant didelės vertės meno sandorius.
Ataskaitoje minimos naujos kovos su pinigų plovimu taisyklės, kurias neseniai priėmė Europos Sąjunga dėl brangių meno sandorių, įskaitant meno kūrinio pirkėjo ir pardavėjo tapatybės patikrinimą. Ši direktyva buvo priimta paskelbus vadinamuosius „Panama popierius“ – daugiau nei 11 milijonų slaptų finansinių dokumentų rinkinį, kuris iliustravo, kaip kai kurie turtingiausi pasaulio žmonės slepia savo pinigus.
Minimoje Kongreso ataskaitoje buvo buvo cituojami elektroniniai laiškai iš „Panamos popierių“, kur išvardytos devynios su Rotenbergais susijusios fiktyvios bendrovės Didžiosios Britanijos Mergelių salose.
Juose sakoma, kad Rotenbergams su meno sandoriais JAV padėjo Maskvoje gyvenantis JAV pilietybę turintis patarėjas meno klausimais Grigorijus Balceris, kuris „neplanuoja grįžti į JAV“.
G.Balcerio advokatas Senato pakomitečiui atsiuntė laišką, kuriame neigiama, jog jis turėjo verslo reikalų su Rotenbergais.
