Migracijos departamentas rugsėjo 13 d. pasirašė trejų metų trukmės, 4,7 mln. eurų maksimalios vertės sutartį su vertimų įmone „Dokana“. Palyginimui, šiemet per tris ketvirčius departamentas užsakė vertimų paslaugų už 63 tūkst. eurų – naujos sumos, jei išlaidos nepasikeistų, pakaktų ne 3, o 56 metams.
Po šio pirkimo Migracijos departamentas turės galimybę operatyviai užsisakyti vertimus 55-iomis kalbomis.
Pagrindinių kalbų, tokių kaip anglų, vokiečių ar rusų, konkurso dalyje konkurencija egzistavo – buvo trys dalyviai, su visais sutartys pasirašytos pernai, departamentas renkasi pigiausią siūlymą.
Vidaus reikalų ministerija, kurios Turto valdymo ir ūkio departamentas atliko šį trijų dalių pirkimą, informavo, kad nors retesnių kalbų dalyse dalyvavo tik vienas dalyvis, pirkimo dokumentus peržiūrėjo 3 tiekėjai. Jei jie būtų dalyvavę, preliminariosios sutartys būtų sudarytos bent su trimis tiekėjais.
„Migracijos departamentas, rengdamas pirkimo sąlygas, bei pirkimą vykdanti pirkimo komisija siekė užtikrinti, kad pirkime dalyvautų daugiau nei vienas paslaugų teikėjas, tačiau neturima duomenų, kodėl pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas“, – teigiama VRM komentare.
Skundų ar pretenzijų taip pat nebuvo gauta.
VRM: vertimai labai svarbūs
VRM aiškina, kad vertimai Migracijos departamento veikloje labai svarbūs: atliekant prieglobsčio prašytojų apklausas, nagrinėjant prašymus, vykdant kitas procedūras.
„Dėl tam tikrų etninių ar kultūrinių skirtumų apklausos metu gali būti sunku suprasti ir įvertinti prieglobsčio prašytojo pateikiamus faktus ar aplinkybes, paskatinusias užsienietį palikti savo kilmės šalį. Todėl tikslus ir aiškus vertimas užtikrina, kad apklausą atliekantis pareigūnas supras prieglobsčio prašytojo motyvus, pateikiamus faktus apie kilmės šalį, gebės analizuoti prieglobsčio prašytojo pateikiamą informaciją ir priims teisingą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo“, – teigiama atsiųstame komentare.
Įstatymuose numatyta galimybė, kad prieglobsčio prašytojai turi teisę būti supažindintas su priimtais sprendimais jam suprantama kalba.
Pirmas pirkimas nepavyko
Tai jau antras kartas, kai skelbiamas vertimo paslaugų pirkimas. 2017 m. pabaigoje buvo atmesti dviejų dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, nes neatitiko pirkimo sąlygų.
„Pasikeitus viešųjų pirkimų reglamentavimui abu tiekėjai neįsigilino į naująjį reglamentavimą, pateikė pasiūlymus, jie abu turėjo būti atmesti. Todėl 2018 m. gegužę buvo paskelbtas analogiškas pirkimas ankstesniajam“, – aiškina VRM.
Migracijos departamentas, įvertinęs ankstesnio vertimo paslaugų pirkimų patirtį, supaprastino pirkimo sąlygas, patikina VRM ir vardija, kad buvo atsisakyta aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimų, sušvelninti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai.
Migracijos departamentas prieš pirkimą netgi atliko rinkos tyrimą, kuriame dalyvavo 4 paslaugų teikėjai, nors kvietimas dalyvauti rinkos tyrimo apklausoje buvo išsiųstas daugiau teikėjų.
„Atsižvelgiant į ankstesnius pirkimus laikome, kad pirkimo sąlygos tikrai nėra per griežtos“, – teigiama komentare.
Kainų sūpuoklės: nuo 5 iki 103 eurų už valandą
Įkainiai toje pačioje sutartyje itin skirtingi. Pavyzdžiui, puslapio vertimas į lietuvių kalbą atsieitų 7,26 euro, jei verčiama iš islandų ar japonų kalbos, 24,2 euro – jei verčiama iš kinų kalbos, 29,04 Eur – jei verčiama iš azerbaidžaniečių, hindi, persų, bengalų ar kitų egzotinių kalbų.
Dar didesni skirtumai vertimams žodžiu. Bulgarų k. vertėjas dirbtų vos už 4,84 euro per valandą, danų, čekų ar estų kalbų – už 12,1 euro per valandą. Tačiau armėnų k. vertėjo darbo valanda atsieitų 72,6 Eur, gruzinų k. – 78,65 Eur, tadžikų – 102,85 Eur, o brangiausias būtų kurdų k. vertėjas – 108,9 Eur.
Pagal patvirtintus įkainius, 4,7 mln. eurų sumos pakaktų be perstojo 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę versti žodžiu iš baltarusių kalbos 37 metus.
„Migracijos departamentas negali atsakyti, kodėl paslaugų teikėjai pateikia tokius skirtingus vertimo paslaugų įkainius. Gali būti, kad įkainių skirtumus lemia vertėjų, galinčių teikti minėtas paslaugas, skaičius. Pvz., vienos kalbos vertėjų gali būti keli, kitos kalbos – tik vienas vertėjas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija turi teisę neužsakinėti tam tikrų vertimo paslaugų, jeigu jos vertinimu pasiūlyti įkainiai yra per dideli“, – atsakė VRM.
Anksčiau įvykusiame pagrindinių kalbų vertimų konkurse raštu iš anglų kalbos „Dokana“ siūlė versti pigiausiai, 7,26 Eur už puslapį, „Vertimo namų“ įkainis – 10,89 Eur, o „Metropolio vertimų“ – 12,8 Eur.
Įgriso mažos sutartys ir pirkimai
Sudaryta preliminarioji sutartis neįpareigoja Migracijos departamento užsakyti viso paslaugų sutartyje numatyto paslaugų kiekio. Per pirmus tris 2018 m. ketvirčius Migracijos departamentas užsakė paslaugų tik už 63 tūkst. eurų.
„Anksčiau vykdytų vertimo paslaugų pirkimo būdai (pvz., mažos vertės pirkimas ar atviras supaprastintas pirkimas) nepasiteisino, kadangi pirkimo sumos buvo nedidelės, pirkimo procedūros truko ilgai, o atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių ar vertimo kalbų poreikį numatyti yra sudėtinga. Todėl vertimo sutartyse numatytas vertimo paslaugų kiekis būdavo greitai išnaudojamas ir vėl tekdavo organizuoti viešuosius pirkimus“, – aiškina VRM.
Migracijos departamentas privalo užtikrinti nenutrūkstamą vertimo paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams.
Tačiau pagal naująją sutartį vertimai bus užsakomi tik pagal faktinį poreikį, aiškinama komentare.
VPT: galėjo dalyvauti bet kas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) specialistai įvertino konkurso sąlygas ir neturėjo prie ko prikibti.
„VPT specialistai konkurenciją ribojančių ir kitokių rimtų rizikų neįžvelgė. Pirkimo sąlygos (kvalifikacijos reikalavimai, vertinimo kriterijus – mažiausia kaina) parengti taip, kad jame galėtų dalyvauti bet kuris vertimo paslaugas teikiantis subjektas, turintis reikalingus vertėjus. Kvalifikaciniuose reikalavimuose tiekėjui nurodoma turėti patyrusį kiekvienos kalbos vertėją“, – teigiama VPT komentare.
VPT pastebi, kad UAB „Dokana“ šiam pirkimui pasitelkė dešimtis vertėjų, kurie nurodyti kaip subrangovai.
„Pirkime galėjo dalyvauti netgi tokia įmonė, kuri neužsiima vertimo paslaugomis“, – teigiama komentare.
Didelius kainų skirtumus VPT aiškina pačių vertėjų įkainiais.
„Vertimas yra intelektualinės srities paslauga. Kiekvienas vertėjas gali nusistatyti savo paslaugų kainą pats, kiek mano yra vertas. Kainą paprastai lemia esama konkurencija rinkoje. Jei, pvz., rinkoje yra tik vienas ar du vertėjai, verčiantys iš armėnų kalbos ir turintys trejų metų patirtį – tai jie savo paslaugos kainą iškels“, – vertinama komentare.
VPT svarsto, kad konkurencijos nebuvimą galėjo lemti tai, kad kiti tiekėjai nebuvo suinteresuoti turėti tiek daug vertėjų iš įvairių kalbų.
„Pirkimo objektas buvo suskaidytas į tris dalis, jungiant skirtingas kalbas. Ar reikėjo skaidyti į daugiau dalių – diskusijų klausimas, VPT vienareikšmiškai pasisakyti negali, tačiau nėra gavusi rinkos dalyvių nusiskundimų dėl to“, – teigiama komentare.
