15min paviešinti faktai apie chaosą Migracijos departamente ir leidimų užsieniečiams išdavimą, E.Gudzinskaitę penktadienį privertė surengti spaudos konferenciją „apie žiniasklaidoje aprašytus su departamento veikla susijusius atvejus“.
Sako negalintys suspėti
Komentuodama 15min publikaciją apie rusų šeimą, E.Gudzinskaitė sakė, kad jie leidimo gyventi prašė kaip verslininkai, o ne kaip nuo režimo pabėgę Rusijos piliečiai. „Mes norėjome įsitikinti, ar jie tikrai vykdo veiklą. Jie teigė, kad Lietuvoje organizuoja lietuvių kalbos kursus, bet jie, mūsų žiniomis, jokių kursų nerengia“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Nuo 2014 metų Lietuvoje gyvenanti J.Bašinova su šeima anksčiau iš tiesų rengė kursus, bet dabar jau užsiima kita veikla. Leidimo gyventi dar negavusių rusų šeima naujienų portalui sakė, kad tenka dabar laukti dvi savaites, kol gaus atsakymą.
E.Gudzinskaitė tvirtino, kad departamentas deda visas pastangas, jog šeima liktų Lietuvoje. Tiesa, kol vyksta patikrinimas, šeima sulaukė mokyklos vadovų skambučių, kad vaikai negali eiti į mokyklą, kol leidimas nėra suteiktas, tačiau vėliau draudimas buvo atšauktas.
Skundžiasi dėl krūvio
Departamento vadovė apgailestavo, kad leidimų laiku nesulaukia ir aukštos kvalifikacijos specialistai, apie kuriuos rašė 15min.
„Mūsų krūvis viršija tris kartus normalų krūvį, todėl nespėjame priimti visų, prašančių leidimų. Užsieniečius informavome, kad jų dokumentus priimsime bendra, o ne skubos tvarka. Pinigus už paskubintą tvarką grąžiname“, – sakė vadovė.
Tuo tarpu iranietis, kurio istoriją aprašė 15min, į Lietuvą norėjo atvykti tik dėl to, kad laisvai keliautų po Šengeno erdvę, tvirtino E.Gudzinskaitė, ir esą jokios realios veiklos jis nevykdė.
„Jiems leidimo gyventi Lietuvoje reikia dėl to, kad reikia judėti Šengeno erdvėj. Deklaruoja, kad užsiima papildų gamyba, tačiau realiai dirba tik du žmonės, realiai jokios veiklos nevykdo. Į Lietuvą jie atvyko žinodami, kad nebus įleisti į Lietuvą“, – sakė ji.
Irano verslininkas Imanas Boroumandas, teigęs, kad nebeįleidžiamas į Lietuvą, anot E.Gudzinskaitės deklaravo, kad užsiima maisto papildų ir koncentruotų fermentų gamyba, tačiau jo įmonė veiklos nevykdo, joje dirba tik vadybininkė ir vairuotoja, o šeimos deklaruotas „prabangus būstas“ esą buvo tiesiog kambarys svečių namuose.
Tuo metu apie sužlugdytą verslą viešai kalbėjęs libanietis Abis Mansouras, pasak Migracijos departamento direktorės, įsteigė įmonę, kuri tarpininkavo Irano, Libano, Egipto, Sirijos, Saudo Arabijos ir kitų valstybių piliečiams „padedant legalizuotis Lietuvoje „ir jokios kitos veiklos, duodančios naudą Lietuvos valstybei, nevykdė“.
„Šie ir kiti žiniasklaidoje aprašyti atvejai rodo, kad neretai užsieniečiai nedeklaruoja tikrųjų savo ketinimų, dėl ko iš tiesų atvyksta į Lietuvą, ir ieško fiktyvių būdų gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Tokias departamento išvadas patvirtina teismai“, – sakė ji.
Prašymų gauti Nacionalinę vizą skaičius išaugo triskart
Departamento vadovė sakė, kad užsieniečių srautas auga dvigubai, prašymų gauti nacionalinę vizą – tris kartus padaugėjo. „Ši tendencija tik augs, kaip rodo Lietuvos darbdavių komentarai“, – sakė departamento vadovė.
Pernai laikinų leidimų išduota dvigubai daugiau, šįmet irgi panašios tendencijos. „Nenorime būti durimis, kad užsieniečiai rinktųsi kitas šalis“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Šiais metais departamentas pradėjo pildyti įmonių sąrašą, kurios gali palengvintai gauti vizas. „Visos išduodamos ne ilgiau kaip per penkiolika dienų“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Pernai departamentas išdavė per 14 tūkstančių leidimų gyventi, o šiais metais srautai dar labiau didėja. Migracijos departamento atstovai sako, kad lyginant du pirmuosius šių metų mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, migracija išaugo dvigubai. Per du mėnesius gauta prašymų dėl nacionalinių vizų 1300, dėl leidimų laikinai gyventi – 2800.
Tuo tarpu prašymų gauti nacionalinę vizą išaugo tris kartus. „Nespėjame laiku priimti sprendimų dėl augančių imigracijos srautų“, – pripažino E.Gudzinskaitė.
Kita vertus, auga ir nelegalų skaičius. Pernai panaikinta per 600 leidimų gyventi Lietuvoje.
„Šie atvejai rodo, kad neretai užsieniečiai nedeklaruoja tikrų ketinimų ir ieško fiktyvių būdų likti Lietuvoje“, – sakė ji.
