„Gyvenimas užsienyje praplėtė mūsų akiratį ir pasaulėžiūrą. Pasisėmėme tikrai daug patirties, užsiauginome pasitikėjimą savo jėgomis, užsigrūdinome sunkiu darbu. Jeigu reiktų rinktis iš naujo – viską kartočiau, bet šiuo metu atgal negrįžčiau“, – teigia pašnekovė.
Eglė aštuonis Jungtinėje Karalystėje praleistus metus vadina puikia gyvenimo pamoka. „Gyvenimas užsienyje praplėtė mūsų akiratį ir pasaulėžiūrą. Pasisėmėme tikrai daug patirties, užsiauginome pasitikėjimą savo jėgomis, užsigrūdinome sunkiu darbu. Jeigu reiktų rinktis iš naujo – viską kartočiau, bet šiuo metu atgal negrįžčiau“, – teigia pašnekovė.
Liūdimo požiūris į kitataučius
Prie maisto, vairavimo kairėje pusėje greitai priprato, tačiau, gyvenant svečioje šalyje labiausiai trūko artimųjų. Nors vis atostogų grįždavo į Lietuvą, tačiau ilgesys niekur nedingo. Be to, ir pats gyvenimas Jungtinėje Karalystėje nebuvo labai lengvas: „Mūsų atveju, gyvenimo tempas buvo beprotiškas – ištisas bėgimas į ir iš darbo, pastovi įtampa dėl to, ar suspėsi pasiimti vaiką iš darželio, o jei dar ir metro pastrigs, tai visi planai žlugs.“
Taip pat Eglei sunku buvo susitaikyti su vietinių požiūriu į kitataučius. „Nors visą laiką dirbome, mokėjome mokesčius ir tikrai nebuvome iš tų, kurie reikalautų bedarbio pašalpos, imigranto statusas buvo neatsiejama mūsų dalis“, – prisimena Eglė.
„Nors visą laiką dirbome, mokėjome mokesčius ir tikrai nebuvome iš tų, kurie reikalautų bedarbio pašalpos, imigranto statusas buvo neatsiejama mūsų dalis“, – prisimena Eglė.
Anglijoje su klientais bendraujama šilčiau
Nors vyras turėjo abejonių, tačiau Eglė visada norėjo sugrįžti į Lietuvą. Ji pripažįsta, kad sugrįžus Lietuvoje sunku buvo daug kas: nuo atrodo tokių paprastų bei juokingų dalykų, kaip komunalinių mokesčių mokėjimas iki tokių, kaip darbo bei sveikatos sistemos perpratimas. Be abejo, teko prisitaikyti ir prie vietinės kultūros.
„Pradėjau dirbti organizacijoje, kurios veikla susijusi su vietos verslu. Man viskas buvo nauja – kokios Klaipėdoje yra įmonės, kas vadovai, kokie bendravimo su įmonėmis ypatumai ir pan. Paskutinė darbovietė Londone irgi buvo bendravimas su verslo klientais, tačiau ten bendravimas tiek su telefonu, tiek laiškais yra labai šiltas, formalumo mažai. Tuo tarpu Lietuvoje bendravimas su klientais pasirodė toks šaltas, kad net sunku buvo paklusti vadovų keliamiems reikalavimams.“
Eglė juokiasi, kad dabar savo darbą gali vežtis bet kur – dirba sau ramiai Klaipėdoje, o bendrauja su visu pasauliu. Klaipėdos ir Jungtinės Karalystės net nepalyginsi, todėl planų sugrįžti į pastarąją šalį Eglė su šeima neturi: „Galbūt laikinai, pasitaikius puikiai verslo plėtros progai išvažiuotume į kokią šalį, bet šiaip tikrai ne. Gyvename kaip sakoma „Dievo ausyje“ – nėra Lietuva tobula, bet lygiai taip pat galima sakyti ir apie kitas šalis.“
