Kaip rašo rašo Ukrainos naujienų portalas „Apostrof“, šiandien nei viena oficiali Ukrainos valstybinė institucija negali pasakyti, kiek šios šalies piliečių gyvena užsienyje, o viena iš to priežasčių ta, kad nemaži žmonių kiekiai kitose šalyse dirba nelegaliai.
Žemas pragyvenimo lygis, menki atlyginimai ir sunkumai įsidarbinant pagal specialybę – bene dažniausios apklausose ukrainiečių vardijamos priežastys, skatinančios mastyti apie emigraciją. Įvairiais duomenimis, beveik pusė užsienyje gyvenančių ukrainiečių sutinka dirbti bet kokį darbą, o likusi pusė stengiasi įsidarbinti pagal specialybę.
Apie penktadalis ukrainiečių tvirtina norintys išvykti iš Ukrainos visam laikui, tačiau šis rodiklis skiriasi priklausomai nuo šalies regiono. Didžiausias šalį palikti norinčių ukrainiečių procentas – urbanizuotose vietovėse, kuriose didesnis nedarbo lygis, o gyventojai mobilesni.
Ukrainos demografai teigia, kad emigracijos klausimas toks aktualus kaip šiandien buvo tik žlugus Sovietų Sąjungai.
„Deja, bet dabar vyksta darbingiausių, jaunų gyventojų, tų, su kurias turėtume sieti savo ateitį, bėgimas iš šalies“, – tikina ekonomistas Aleksejus Plotnikovas.
Nors 2015 m. duomenimis, geografija šalių, į kurias emigruoja ukrainiečiai, yra gana plati ir apima tokias šalis kaip Vengrija, Izraelis, JAV ar Vokietija, tačiau dvi populiariausios emigrantų iš karo draskomos šalies kryptys jau daugelį metų yra Lenkija ir Rusija.
Vis dėlto, pagal į gimtinę pervedamas ukrainiečių emigrantų finansines perlaidas per tarptautinių perlaidų sistemas Lenkija gerokai nusileidžia Rusijai. Praėjusiais metais iš Rusijos į Ukrainą buvo pervesta kiek daugiau nei 1,1 mlrd. Eur, o iš Lenkijos tik apie 50 mln. Eur.
Tačiau visiškai kitus skaičius beria Lenkijos pusė. 2016 m. pradžioje Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, kad kasmet į Ukrainą Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai perveda apie 5 mlrd. Eur.
