15min tęsia atliekamo tyrimo publikacijų ciklą apie iki šiol buvusį nežinomą galbūt vieną turtingiausių asmenų Lietuvoje Vitoldą Tomaševskį. Baltarusijoje su juo susiję verslai buvo įtraukti į ES sankcijų sąrašą. Šioje dalyje apžvelgiamos su V.Tomaševskiu siejamų įmonių investicijos Rusijoje.
Paskolino stambią sumą Rusijos magnato verslui
Su V.Tomaševskiu susijusi Kipro bendrovė „Redcast Holdings Limited“ 2018-aisiais Mergelių salose pateikė ieškinį Aleksandrui Ebralidzei ir jo kontroliuojamai Rusijos kompanijai „Taleon“. Kipro įmonė reikalavo, kad Rusijos magnato verslas atiduotų skolą. Ieškinio suma – 65,7 mln. JAV dolerių. Nurodoma, kad paskolinta suma sudarė 30 milijonų dolerių, tačiau ją išaugino palūkanos.
A.Ebralidzė yra Sankt Peterburge gyvenantis gruzinų kilmės magnatas, kuris 2009-aisiais nesėkmingai pabandė kandidatuoti į Gruzijos prezidento postą, pasisakydamas už neutralumą ir artimus ryšius su Rusija. Jam sukliudė tai, kad pastaruosius 40 metų jis negyveno Gruzijoje.
A.Ebralidzė valdė verslo grupę „Taleon“, kuriai priklausė prabangus viešbutis ir klubas Sankt Peterburge.
Tačiau, panašu, kad paskolą gruzinų kilmės oligarcho verslui anksčiau suteikė ne ta pati kompanija, kuri pateikė ieškinį teismui, o Mergelių salose įregistruota „Hansel Asset Management“. Bent taip rodo viešai internete prieinami įmonės „Taleon“ duomenys.
Tai dar viena sąsaja su V.Tomaševskiu, kadangi Mergelių salų „Hansel Asset Management“ kartu su V.Tomaševskiu netiesiogiai valdė Kipro įmonę „Hansel Trading Limited“. Pastaroji bendrovė prekiavo Baltarusijoje, Jurijaus Čižo koncerne „Triple“ pagamintais naftos produktais, kaip 15min aprašė antroje tyrimo dalyje.
15min bandė susisiekti ar gauti komentarų iš V.Tomaševskio, suteikti jam galimybę pateikti savo poziciją, paaiškinti ar patikslinti informaciją, tačiau vietoj to teisininkų kontoros Lietuvoje ir Šveicarijoje grasina teisminiais ginčais, įskaitant ir baudžiamosiomis bylomis.
Daug 15min surinktų duomenų rodo, kad Kipro „Redcast Holdings Limited“ galutinis naudos gavėjas gali būti V.Tomaševskis.
V.Tomaševskio sąsajos su „Redcast Holdings Limited“
- „Redcast Holdings Limited“ savo dokumentuose V.Tomaševskį nurodė prie susijusių asmenų.
- V.Tomaševskis buvo paskolinęs „Redcast Holdings Limited“ daugiau nei 8 mln. eurų.
- „Redcast Holdings Limited“ savo dokumentuose prie susijusių šalių mini ir V.Tomaševskio tiesiogiai valdytas įmones, jos skolino pinigų, vykdė sandorius.
- Lietuvos verslininkas, turėjęs finansinių reikalų su šia bendrove ir V.Tomaševskiu, 15min liudijo, kad „Redcast Holdings Limited“ savininkas yra V.Tomaševskis.
- Ši Kipro bendrovė anksčiau kontroliavo Lietuvoje veikiančią įmonę „EC Turtas“, kuriai priklausančiu butu Vilniaus senamiestyje galėjo naudotis V.Tomaševskis.
- Tarp „Redcast Holdings Limited“ akcininkų ilgą laiką oficialiai figūravo Loreta Zakarkienė, dar pristatoma kaip Tomaševskaja.
- V.Tomaševskis nurodomas tarp akcininkų įmonėse įvairiose jurisdikcijose, kurių pavadinimuose naudojamos variacijos su žodžiais „Redcast“ ar „Hansel“.
- V.Tomaševskis skrido privačiu lėktuvu, kurio savininkų dokumentuose tarp susijusių šalių minima Mergelių salose registruotą „Redcast Group“ – ši įmonė buvo „Redcast Holdings Limited“ akcininkė.
V.Tomaševskis paminėtas „Panama Papers“ duomenyse
V.Tomaševskio pavardė minima ir „Panama Papers“ žurnalistiniame tyrime, kuriame nagrinėjami nutekėję Panamos advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ duomenys. Ši kontora pagarsėjo pagalba pasaulio turtuoliams vengti mokesčių. Anksčiau skelbta, kad keletas aukšto rango Rusijos valdininkų slėpė savo įmones Panamoje ir Mergelių salose, nors nuo 2013-ųjų Rusijos įstatymai neleidžia valstybės tarnautojams turėti ofšorinių bendrovių.
Vienas tokių asmenų – buvęs Rusijos Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ partijos narys Viktoras Zvagelskis, kuriam priklausė bendrovės „Bariton Consultants“ ir „Delcroft Real Estates“. V.Zvagelskis prieš savo politiko karjerą buvo verslininkas ir prekiavo alkoholiniais gėrimais. Rusijos žiniasklaidai jis neigė turėjęs kokių nors sąsajų su Panamos kompanijomis.
2016-ųjų birželį teisininkų kontora „Mossack Fonseca“ bandė išsiaiškinti, kas yra tikrasis Panamos įmonės „Delcroft Real Estates“ akcijų savininkas: sprendžiant iš vidinės korespondencijos, ši ofšorinė įmonė, veikdama politiko interesais, ketino įsigyti „SG Private Banking“ įmonę. Vis tik šis sandoris nepavyko. 2016-ųjų vasarą Panamos ofšorinės įmonės savininku tapo Lietuvos pilietis Vitoldas Tomaševskis, rašė novayagazeta.ru.
Visgi, gali būti, kad V.Tomaševskis akcijas perėmė ne iš Rusijos politiko.
Tačiau „Delcroft Real Estates“ pavadinimas figūruoja su V.Tomaševskiu susijusių įmonių dokumentuose. 2016-aisiais su lietuviu susijusi Kipro įmonė „Openlane“ savo finansinėje ataskaitoje nurodo iš „Delcroft Real Estates“ pasiskolinusi 4 mln. eurų.
Projektas Kaliningrade sulaukė vietos bendruomenių pasipriešinimo
Apie 2014 metus Kaliningrado Nivenskoje (Vitenbergo) gyvenvietės gyventojai sunerimo – pranešta apie paslaptingą Nyderlandų investuotoją, kuris ketina atidaryti kalio ir magnio druskų kasyklą ir perdirbimo gamyklą miestelio pašonėje.
Iki tol negirdėtas investuotojas pramoninę ir techninę bazę Kaliningrade nupirko iš „Lukoil“. Telkinyje 1,1 kilometro gylyje buvo planuojama išgauti mineralus ir juos perdirbti į valgomąją druską bei kalio sulfatą žemės ūkio trąšoms. Skelbta, kad kasyklos pajėgumas sieks 5,5 milijono tonų, o perdirbimo gamyklos – 2,5 mln. tonų, tuomet kalbėta apie 30 milijardų rublių investicijas į projektą (385 mln. eurų dabartiniu kursu), rašė kgd.ru.
Vietiniai gyventojai dėl žalingo poveikio aplinkai, jau kurį laiką aršiai kovoja prieš planuojamą kasyklą. Baiminamasi, kad kalio druskų gavyba gali sukelti ekologinę katastrofą ne tik Kaliningrade, bet ir Lenkijos Šiaurės Rytuose, skelbia exclav.ru.
Rusijos Federalinė vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnyba vertino, kad druskos kasyklos statyba kelia potencialiai didelę riziką gyventojams. Gyventojai 2017-aisiais netgi kreipėsi į Vladimirą Putiną. Rusijos prezidentas vizito metu nurodė regiono vadovams susitvarkyti su šia situacija, tuomet regiono savivalda pasiūlė ir susitarė sukurti kilometro ilgio sanitarinę apsaugos zoną.
Abiejų konkurso dalyvių ryšiai veda į Kipro „Redcast“
Žemės aukcione dėl šios kasyklos varžėsi dvi nežinomos Rusijos įmonės: „Temperans“ ir „Striktum“, pastaroji laimėjo ir gavo licenciją eksploatuoti kalio ir magnio rūdos telkinius netoli Nivenskoje gyvenvietės.
Aiškintis, kas slypi po „Striktum“ kompanija, ėmė patys Kaliningrado srities aktyvistai, buvo ilgai spėliojama, kam gi įmonė galėtų priklausyti. Portalas rezonans39.ru bendrovę susiejo su Baltarusijos verslininku Jurijumi Čižu, tačiau galutinio naudos gavėjo niekam nustatyti taip ir nepavyko.
Druskų kasyklos statytoją – rusišką įmonę „Striktum“ kontroliavo jau anksčiau minėta Olandijos kompanija, o pastarąją ilgus metus valdė su V.Tomaševskiu susijusi Kipro bendrovė „Redcast Holdings Limited“. Įmonės vadovais yra buvę lietuviškos teisinių paslaugų kontoros „Lewben“ atstovai.
Rusijos portale apskritai buvo abejojama aukciono teisėtumu, kadangi dviejų besivaržančių rusiškų kompanijų – „Striktum“ ir „Temperans“ – vadovas buvo nurodomas tas pats asmuo, abiejose aukciono dalyvėse tarp veikiančių asmenų atrasta sąsajų su „Lewben“ grupe.
Aukcioną pralaimėjusioje „Temperans“ įmonėje „Lewben“ turėjo vieną rublį kapitale, o didžiąją dalį – 99,9 proc. akcijų – valdė Mergelių salose registruota bendrovė „VAP Global“, rašoma Rusijos įmonių kataloge.
Su V.Tomaševskiu susijusios Kipro įmonės „Redcast Holdings Limited“ dokumentai patvirtina, kad abi rusiškos bendrovės, kurios varžėsi dėl galimybės statyti druskų kasyklą Kaliningrade, gali būti susijusios.
2015-asiais Kipro „Redcast“ tarp savo valdomų įmonių įvardijo ir „Striktum“, ir „Temperans“ akcininkes.
Dėl didelės žalos Rusijai vadovai nuteisti Maskvoje
Paraleliai Kaliningrade vykdomam projektui, tų pačių rusiškų įmonių – „Striktum“ ir „Temperans“ – pavadinimai nuskambėjo kriminalinėje byloje Maskvoje.
2018-ųjų sausį Maskvos Ostankino apylinkės teismas skyrė nuo 3,5 iki 6 metų laisvės atėmimo bausmes penkiems kaltinamiesiems skandalingoje baudžiamojoje byloje – dėl tyčinio Rusijos valstybinės įmonės „Kvant-N“ pardavimo sąmoningai mažesne kaina. Įvertinta, kad Rusijai padaryta 1 milijardo rublių (dabartiniu kursu – 12,8 mln. eurų) žala, rašo Kommersant.ru. Tiesa, prokurorai žalą vertino ir iki 3,5 mlrd. rublių.
„Striktum“ generalinė direktorė Anna Myagkova ir „Temperans“ generalinis direktorius Stanislavas Korenkovas buvo nuteisti 5,5 metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Istorija prasidėjo 2011 metais, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos Turto valdymo departamento direktorius Vladimiras Kožinas inicijavo valstybinės Rusijos įmonės „Kvant-N“ privatizavimo procesą. Įmonės turtas tuo metu įvertintas 700 mln. rublių (9 mln. eurų dabartiniu kursu). Įmonės pardavimui buvo paskelbtas aukcionas.
Valstybinė Rusijos įmonė „Kvant-N“ anksčiau dirbo Rusijos kosmoso industrijoje, plėtojo autonominius energijos tiekimo šaltinius, tačiau valdė ir daug nekilnojamojo turto – 12 pastatų 50 hektarų plote.
Kaip ir Kaliningrade, paskelbtame aukcione varžėsi dvi tos pačios Rusijos bendrovės – „Striktum“ ir „Temperans“. Tik Maskvoje „Striktum“ pralaimėjo, o laimėtoja paskelbta „Temperans“. „Temperans“ perėmė „Kvant-N“ įmonės kontrolę už 760 mln. rublių.
Vėliau, gavusi Rusijos kosmoso agentūros pareiškimą, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo dideliu mastu, įvertinus, kad pardavimo kaina yra per maža, lyginant su rinkos verte. Vertinimai rodė, kad „Kvant-N“ valdomo pastatų komplekso kaina viršija 3,5 mlrd. rublių, t. y., kelis kartus daugiau nei įmonės pardavimo kaina.
Pagrindinis įtariamasis buvo Federalinės turto valdymo agentūros vadovo padėjėjas Aleksandras Nistratovas, kuris pabėgo į JAV, kur buvo gavęs leidimą gyventi, rašo Kommersant.ru.
Šioje byloje liudijo netgi prezidento V.Putino aplinkos žmonės, dėję parašus ant dokumentų: jau minėtas V.Kožinas, taip pat Dūmos deputatas, buvęs Valstybės turto valdymo federalinės agentūros vadovas, tačiau jie atsakomybės išvengė, paaiškinę, kad nežinojo apie savo pavaldinių ketinimus.
Sandoris buvo atšauktas, tačiau čia istorija Maskvoje nesibaigė.
Tuo metu, kol „Temperans“ valdė nusipirktą įmonę „Kvant-N“, iš Rusijos banko „Alfa Bank“ ir Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ buvo pagrobta apie 1,5 mlrd. rublių, rašo pravo.ru. Perėmę nekilnojamąjį turtą įmonių vadovai jį pritaikė verslo centrui ir jį nuomojo. 2013-2015 metais „Temperans“ ir „Kvant-N“ sudarė daug sandorių su „vienadienėmis“ kompanijomis dėl įvairių darbų ir paslaugų už daugiau nei 250 mln. rublių sumą. Atlikti tyrimai parodė, kad realybėje darbai nebuvo atliekami.
Kaip skelbta, „Temperans“ iš banko „Alfa Bank“ paėmė 900 mln. rublių kreditą, įkeičiant „Kvant-N“ turtą – 20 objektų, kurie priklausė valstybės valdomai įmonei. Nors teismas bankui priteisė beveik milijardą rublių, „Temperans“ jokio turto neturi, rašė pravo.ru.
Bendri nepadengti „Temperans“ kreditorių reikalavimai sudarė 2,2 milijardo rublių, arba 28 mln. Eur dabartiniu kursu, rodo teismo nutartis.
15min surinktais duomenimis, Rusijos įmonė „Temperans“ dar prieš įsigydama valstybinę įmonę „Kvant-N“ buvo didelės paskolos gavėja. Su V.Tomaševskiu siejama Kipro įmonė „Redcast Holdings Limited“ savo dokumentuose tarp susijusių šalių nurodė kitą Kipro bendrovę. Pastaroji Rusijos kompanijai „Temperans“ 2011-aisiais paskolino 16 mln. eurų.
Kaliningrado kasyklos plėtotojas pasikeitė
Grįžkime į druskų kasyklą Kaliningrade. Vykstant byloms Maskvoje, 2018-ųjų balandžio mėnesį kasyklos projekto vystytojas pasikeitė. Iš teismo byloje minimos rusiškos bendrovės „Striktum“ projekto teises perėmė kita Rusijos įmonė – „K-Potash Service“.
Bet projekto galutinis naudos gavėjas, panašu, nepasikeitė. Per Olandijos įmonę rusiškos bendrovės „K-Potash Service“ akcininke buvo Kipre registruota kompanija „Openlane“. Pastarąją kontroliuoja ilga grandinė užsienio bendrovių, jose atsakingas pareigas įvairiais laikotarpiais eina ir ėjo „Lewben“ grupės atstovai.
Įmonė „Openlane“ taip pat yra susijusi su lietuviu Vitoldu Tomaševskiu. Ši Kipro bendrovė kontroliuoja lietuvišką įmonę „EC Turtas“, kuriai priklauso prabangus butas Vilniaus senamiestyje ir akcijos lietuviškame gintaro versle. Pastarojo verslo bendrasavininkis Algis Bitautas 15min patvirtino, kad būtent V.Tomaševskis yra šios bendrovės galutinis naudos gavėjas.
Be to, su V.Tomaševskiu susijusios Kipro įmonės yra skolinusios dešimtis milijonų eurų siekiančias sumas Kaliningrado druskų kasyklą vystančioms bendrovėms.
Galiausiai projekto Kaliningrade koncepcija, siekiant nuraminti vietos gyventojus, buvo atnaujinta – teritorija prie Nivenskoje numatyta naudoti tik administracinės paskirties pastatams, pažadėta, kad tiesioginė gamyba čia nevyks.
Palaiko vietos valdžia
2019-ųjų sausį Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pavadino kasyklos projektą reikšmingu ir pareiškė, kad „jo įgyvendinimas leis regionui tapti pasauliniu lyderiu, gaminančiu kalio ir magnio trąšas be chloro“, o projekto vertė siekia 300 mln. eurų, skelbia rugrad.eu. Tikimasi iš kasyklos surinkti po 2 mlrd. rublių (25,7 mln. eurų) mokesčių per metus.
2019-ųjų vasarį Kaliningrado žiniasklaida kaliningrad.rbc.ru pranešė, kad investuotojui į druskų kasyklas, Rusijos bendrovei „K-Potash Service“ leista statyti trijų aukštų administracinį pastatą.
O po kelių mėnesių „K-Potash Service“ dukterinė įmonė aukcione įsigijo 35 hektarus valstybinės žemės kasyklai šalia Vladimirovo kaimo. Pradinė kaina siekė 3,3 mln. rublių (42,5 tūkst. eurų), o bendrovė buvo vienintelis aukciono dalyvis. Skelbta, kad aukcionas truko itin trumpai ir anksčiau ši teritorija nebuvo įtraukta į privatizavimo planus. Tai sukėlė vietos prokuratūros įtarimų.
Regioninės Dūmos apskritojo stalo diskusijoje „K-Potash Service“ projekto vykdymo ir saugos direktorius Vasilijus Kučerakas tikino, kad reikiamu spinduliu žemė buvo supirkta arba ją suteikė Investicijų taryba, rašo rugrad.eu. Jis paminėjo, kad bendras kasybos ir perdirbimo įmonės užimamas žemės plotas sieks 53–54 hektarus.
Šis druskų kasyklos projektas Kaliningrade vystomas iki šiol.
Investavo į žaliavų gavybą
Šioje publikacijoje 15min aprašytas su V.Tomaševskiu siejamos Kipro įmonės „Redcast Holdings Limited“ investicijų sąrašas nėra baigtinis, mat ši įmonė skirtingais laikotarpiais tarp susijusių šalių buvo nurodžiusi dešimtis įmonių.
2013-ųjų finansinėje ataskaitoje Kipro „Redcast“ nurodė valdanti 42,5 proc. akcijų Rusijos bendrovėje „Invest Trade“. Į ją buvo atlikusi nemažas investicijas: šiai įmonei „Redcast“ buvo paskolinusi virš 11 mln. eurų.
„Invest Trade“ yra naftos ir kitų žaliavų gavybos įmonė Komijos regione Rusijoje, jai išduotos licencijos žvalgyti ir išgauti mineralinius išteklius. Nuo 2019-ųjų šią įmonę užklupo problemos: atlikti 8 nenumatyti patikrinimai, ir 6 iš jų nustatyti pažeidimai, taip pat anksčiau užfiksuoti teisiniai ginčai tarp akcininkų, nurodoma checko.ru.
Dar vienas verslas Rusijoje, su kuriuo galimai buvo susijęs ir V.Tomaševskis, yra bendrovė „Belaz-Pomorie“, jos veiklos sritis – mineralinių išteklių gavyba.
„BelAZ“ yra valstybinė Baltarusijos automobilių gamykla, gaminanti sunkvežimius, skirtus didelėms kasykloms ir karjerams, bei kitą kalnakasybos techniką. Rusija šiai įmonei yra pagrindinė eksporto rinka.
O rusiška „Belaz-Pomorie“, panašu, teikia paslaugas Rusijos žaliavų kasykloms.
Skelbta, kad didžiausias veiklos apimtis „Belaz-Pomorie“ buvo pasiekusi 2013-aisiais, kai gavo 4 mlrd. rublių (apie 93 mln. eurų tuometiniu kursu) pajamų ir uždirbo 945 mln. rublių (apie 22 mln. eurų) pelno.
100 proc. rusiškos „Belaz-Pomorie“ akcijų 2010-2014 m. kontroliavo Kipro bendrovė „Lavemar Holdings Limited“. Joje 15 proc. akcijų valdė ir su V.Tomaševskiu susijusi įmonė „Redcast Holdings Limited“, rodo ataskaitos Kipro registre.
Kiti akcininkai – dar keturios įmonės. Bent viena iš jų, Kipre registruota „Formpak Investments Limited“, priklausė Sergejui Čižui, Jurijaus Čižo sūnui.
2013-aisiais Kipro įmonė „Lavemar Holdings Limited“ dividendus akcininkams, įskaitant ir su V.Tomaševskiu susijusią „Redcast“, mokėjo keturis kartus, iš viso apie 10 mln. eurų tuometiniu kursu. Vėliau, 2014-aisiais, šis Rusijos verslas buvo perleistas už 150 tūkst. eurų.
Nuo 2017-ųjų „Belaz-Pomorie“ 60 proc. akcijų savininke nurodoma Tatjana Čiž, Jurijaus Čižo dukra, o likusi akcijų dalis priklauso įmonės vadovui.
Kitoje tyrimo dalyje aprašysime su lietuviu susijusių įmonių ryšius ir projektus Lietuvoje, taip pat Ukrainoje. Šio investuotojo pėdsakų būta Profsąjungų rūmus valdžiusioje bendrovėje, jis investavęs į gintaro verslus. Ukrainoje gintaro kasybos verslas įgavo politinį atspalvį.
Apie tyrimą ir šaltinius
Šį žurnalistinį tyrimą atlieka 15min Tyrimų skyriaus žurnalistai Birutė Davidonytė ir Ernestas Naprys.
Rėmėmės kiekvienam asmeniui viešai prieinama informacija, liudijimais, istorijos dalyvių pateiktais atsakymais.
Tyrime naudoti duomenys iš juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registrų Kipre, Ispanijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje. Taip pat tyrime remtasi Lietuvos ir užsienio teismų nutartyse ar ieškiniuose pateikta informacija, bendrovių skirtingose valstybėse finansinėmis ataskaitomis. Sąryšius padėjo nustatyti užsienio žiniasklaidos pranešimai, socialinių tinklų paskyros, liudijimai, kiti vieši informacijos šaltiniai.
Atlikdami šį tyrimą įvairiais būdais stengėmės išgirsti paties V.Tomaševskio poziciją: uždavėme klausimus jo atstovams tiek Lietuvoje, tiek Šveicarijoje. Tačiau kol kas jo atsakymų gauti nepavyko, o visi prašymai buvo atmesti.
Aprašyti fizinių ir juridinių asmenų ryšiai gali būti pasikeitę.
Jei turite daugiau informacijos nagrinėjama tema, ar norėtumėte užduoti klausimą – galite parašyti 15min tyrimų komandai e.paštu tyrimai@15min.lt.
