„Jeigu vadovautis šios dienos logika, tai tos baudos ir yra tokios, kas praktiškai lemia įmonių pabaigą (...). Tai savaime suprantama, kad paskyrus įmonei tokią didžiulę pinigų sumą (13,6 mln. eurų baudą – BNS), tai būtų reta įmonė, kuri nebankrutuotų“, – radijui sakė įmonės advokatė Rasa Valiukaitė.
Pasak LRT radijo, muitinei pradėjus tyrimą dėl „Biovardos“ pažeidimų, jai priklausė 53 transporto priemonės. Vėliau jai skyrus baudą vilkikų pradėjo mažėti.
Tuo metu kitoje „Biovardos“ akcininko ir vadovo Andrejaus Božko įkurtoje įmonėje „Cooltransa“ vilkikų skaičius auga. Metų pradžioje jai priklausė viena, o dabar – šešios transporto priemonės. Paskutinis įsigytas vilkikas buvo toks pat, kokių turi ir „Biovarda“.
R.Valiukaitės teigimu, muitinė areštavo 6 „Biovardos“ vilkikų puspriekabes, o kitą turtą įmonė gali parduoti.
„Gali (pardavinėti – BNS) (...). Turiu duomenis tik apie šešias transporto priemones, tai kol kas jos yra saugomos muitinės“, – radijui sakė įmonės advokatė.
Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė sakė, jog muitinė areštavo tik tas transporto priemones, kurias galimai planuota išgabenti į Rusiją.
Anot LRT, įmonė toliau parduoda vilkikus Kirgizijos ir kitose rusakalbėse rinkose.
Rugpjūčio pradžioje muitinė už tarptautinių sankcijų pažeidimą skyr4 13,6 mln. eurų baudą „Biovardai“. Rugsėjį įmonė sprendimą apskundė teismui.
Muitinės teigimu, įmonė, sudarydama sandorius su Kazachstane, Baltarusijoje ir Turkijoje registruotomis kompanijomis, nesilaikė tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, todėl transporto priemonių gabenimas buvo įvertintas kaip sankcijų pažeidimas.
BNS turimais tyrimo duomenimis, daugiau nei 200 per Lietuvą į Kazachstaną, Baltarusiją ir Turkiją įmonės eksportuotų transporto priemonių buvo įregistruotos Rusijoje veikiausiai net nepasiekusios šių šalių. Sulaikytas šešias transporto priemones pirko Baltarusijos įmonė.
