Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Milijoninė ES parama – socialinio būsto projektams

Svarstymai apie didžiulį socialinio būsto poreikį dažniau siejami su didmiesčiais, kur į tokį būstą pretenduoja tūkstančiai šeimų. Tačiau socialinio būsto problema aktuali ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose - nors ten nekilnojamas turtas pigesnis, dėl didelės bedarbystės, skurdo ar kitų priežasčių daugybė šeimų neįstengia įsigyti nuosavų namų.
Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnuose, 7 šeimos jau apsigyveno naujame socialiniame būste, kuriam pritaikytos kurį laiką visai nenaudotos administracinės patalpos.
Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnuose, 7 šeimos jau apsigyveno naujame socialiniame būste, kuriam pritaikytos kurį laiką visai nenaudotos administracinės patalpos. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Socialinio būsto poreikis visuose regionuose yra didžiulis, todėl pretenduojančiųjų gauti savivaldybės skirtą gyvenamąjį plotą eilės metai iš metų nemažėja.

Projektai –  probleminėse Lietuvos teritorijose

Per artimiausius kelis metus prie to, kad keliems šimtams šeimų savivaldybės galėtų išnuomoti modernius socialinius butus, prisidės ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose jau vykdoma patalpų renovacija, po kurios ilgą laiką buvę negyvenami ar kitoms reikmėms skirti pastatai bus paversti socialiniais būstais.

Projektai įvairiuose šalies regionuose vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemones: viena jų – „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“, kita – „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjo Arūno Grumado, priemonės, pagal kurias mažesniuose miestuose bus įrengti socialiniai būstai, specialiai nukreiptos į vadinamąsias problemines Lietuvos teritorijas, jų mūsų šalyje šiuo metu yra keturiolika. Tai Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybės. Probleminės teritorijos išskirtos atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nedarbingumo lygis, didelis pašalpų gavėjų skaičius, mažos materialinės investicijos vienam gyventojui.

Skirs dešimtis milijonų

Kaip teigė VRM atstovas, pagalba su sunkumais susiduriantiems regionams buvo vienas iš Europos Komisijos reikalavimų.

„Lėšos atskiriems regionams buvo paskirstytos proporcingai gyventojų skaičiui. Savivaldybės numatė, kurios patalpos galėtų virsti socialiniais būstais ir teikė paraiškas paramai gauti. Dalis savivaldybių šiuo metu kiek išsiveržė į priekį, kai kur darbai jau atliekami ar vyksta paskutiniai dokumentų ruošimo darbai, kitose procesas į priekį pajudės netrukus,” – sakė A.Grumadas. Pasak jo, negyvenamų patalpų pritaikymo socialiniam būstui probleminiuose regionuose projektams iš viso bus skirta apie 40 mln. Lt, apie 20 mln. Lt jau galima disponuoti šiemet, kol kas yra pateikta paraiškų už 13 mln. Lt, įgyvendinami projektai, kurių vertė kartu su savivaldybių indėliu siekia apie 10 mln. Lt. 

Projektų naudą pajus per 200 šeimų

Statistika rodo, kad socialinio būsto dalis tesudaro 3 proc. viso Lietuvos būsto fondo, kai ES valstybėse senbuvėse ši dalis vidutiniškai penkis kartus didesnė. Todėl puoselėjami planai iki 2020–ųjų mūsų šalyje socialinio būsto dalį padidinti iki 4–5 proc. Kalbama ne tik apie naujų daugiabučių statybos galimybę, bet ir apie jau esamų patalpų pritaikymą socialinio būsto reikmėms. Remiantis savivaldybių duomenimis, Lietuvoje yra 750 bendrabučio tipo daugiabučių namų, kurie tinkamai atnaujinti galėtų tarnauti kaip socialinis būstas.

Keliose savivaldybėse padedant ES fondų lėšoms darbai jau pajudėjo į priekį. Šiuo metu finansavimas jau skirtas Kelmėje, Akmenėje, dviejose Druskininkų savivaldybės seniūnijose – Viečiūnų ir Leipalingio, o taip pat Mažeikių bei Jonavos rajonuose esantiems pastatams renovuoti, perdaryti senus pastatus į socialinius būstus.

Įgyvendinus ES remiamus socialinio būsto projektus probleminėse teritorijose atsiras maždaug 229 butaiKaip teigė VRM Regioninės politikos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Vitkutė, preliminariai skaičiuojama, kad įgyvendinus ES remiamus socialinio būsto projektus probleminėse teritorijose atsiras maždaug 229 butai, juose apsigyvens apie 460 asmenų. Specialistė negalėjo išskirti vieno regiono, kuris pagal planuojamų įrengti naujų butų skaičių itin išsiskirtų iš kitų, anot jos, vienos savivaldybės vykdo kelis mažesnius projektus, kitos – vieną, bet žymiai didesnio masto.

Nupirko 10 socialinių būstų

Akmenės savivaldybės administracijos direktorė Jadvyga Dunauskaitė naujienų portalui 15min.lt sakė, kad už ES struktūrinių fondų lėšas buvo nupirkta 10 socialinių būstų.  „Du butai yra trijų kambarių, penki – dviejų, kiti – vieno. Dabar mes juos pradėjome tvarkyti. Visus butus įrengsime naujai“, – sakė J.Dunauskaitė.

Jos teigimu, socialiniai būstai pagal reikalavimus įrengiami patalpose, kurios anksčiau nebuvo gyvenamosios paskirties. „Du pirmame aukšte esantys butai bus skirti neįgaliems asmenims – čia jiems įsikurti bus patogiau nei kokiame kitame aukšte“, – sakė Akmenės savivaldybės administracijos direktorė.

Anot J.Dunauskaitės, socialinių būstų pirkimui ir įrengimui iš Europos Sąjungos fondų skirta daugiau nei 1 mln. litų, tačiau jų pirkimui ir įrengimui išleista mažiau, todėl dar liko lėšų, iš kurių bus galima nupirkti dar keletą socialinių būstų, juos geriau įrengti ar tiesiog vykdyti kitiems projektams.

Į vieną daugiabutį jau persikėlė šeimos

Druskininkų savivaldybė ES finansuojamus projektus, skirtus negyvenamų patalpų pritaikymui socialiniam būstui, įgyvendina dviejose seniūnijose – Viečiūnų ir Leipalingio. Kiekvienam iš projektų skirta po maždaug 690 tūkst. Lt, didžioji lėšų dalis atkeliavo iš ES Struktūrinių fondų, pačios savivaldybės indėlis – 15 proc. projektų vertės.

Šie projektai Druskininkų savivaldybei labai svarbūs, nes socialinio būsto poreikis čia išties didelis – šiuo metu eilėje laukia apie 300 šeimų.

Šeimos daugiabučiuose gyvens ne tik patogiai, bet ir taupiai.Kaip pasakojo Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eimantas Mazaliauskas, darbai Viečiūnuose jau baigti, į 7 erdvius ir šiuolaikiškus butus jau įsikėlė naujieji gyventojai – 9 suaugusieji ir 8 vaikai. Butai Viečiūnuose buvo skirti 5 šeimoms, įtrauktoms į Savivaldybės sąrašą socialinio būsto nuomai, dar dvi šeimos persikėlė iš avarinės būklės namo. Šie Viečiūnų gyventojai įsikūrė visiškai atnaujintame pastate, kuriame kadaise buvo administracinės patalpos, vėliau pastatas kurį laiką visai nenaudotas, kol galiausiai jį perėmė savivaldybė. 

Tuo tarpu Leipalingyje realūs socialiniam būstui skirto pastato atnaujinimo darbai prasidės kiek vėliau – šiuo metu ruošiami dokumentai viešiesiems pirkimams. Kaip pasakojo E.Mazaliauskas, Leipalingyje socialinio būsto projektas susijęs su kitu svarbiu projektu: nenaudojamos mokyklos patalpos bus pritaikytos vaikų darželio reikmėms, o atsilaisvinsiančios darželio patalpos ir bus paverstos socialiniu būstu.

Svarbu ir tai, kad atnaujinus daugiabučius namus Viečiūnuose ir Leipalingyje, bus pagerintos jų energijos vartojimo efektyvumą lemiančios savybės, šeimos juose gyvens ne tik patogiai, bet ir taupiai.

Dalis seno bendrabučio – socialiniam būstui

Kelmėje socialinio būsto reikmėms bus pritaikyta pusė bendrabučio – ketinama sutvarkyti ir apšiltinti pastato stogą, įdėti naujus langus, pakeisti inžinerinius tinklus bei pritaikyti pastatą asmenims su negalia. Tokiu būdu bus sumažintos ir buvusio bendrabučio priežiūros bei apšildymo išlaidos.

Kaip pasakojo Kelmės savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Vileikis, minėtose bendrabučio patalpose jau dabar gyvena šeimos, turinčios teisę į socialinį būstą, tačiau ši pastogė suteikta laikinai. Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai, o kai prasidės realūs bendrabučio renovacijos darbai, šeimos pastatą turės kuriam laikui palikti – apie tai jos žino iš anksto. Štai kodėl, akcentavo V.Vileikis, Kelmės savivaldybė suinteresuota, kad renovacijos darbai būtų atlikti kuo greičiau – jei įmanoma, per 5 mėnesius, jei darbai kiek užtruks – per 7 mėnesius. Atlikus visus renovacijos darbus šeimos sugrįš nebe į bendrabutinio tipo būstą, tačiau į 14 modernių butų – 1, 2 ir 3 kambarių. Bendrabučio pritaikymo socialinio būsto reikmėms Kelmėje projekto vertė – apie 2  mln. litų, 85 proc. skirta iš ES fondų, 15 proc. prisideda savivaldybė.

Kelmės savivaldybėje eilėje socialiniam būstui gauti laukia 178 šeimos, kai kurias jų sudaro net 8 asmenys. Kasmet ši eilė pailgėja 30–40 šeimų.

Socialinis būstas – kas tai yra?

Socialiniu būstu vadinamos nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytas sąlygas. Socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).

Pavadinimas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?