2013 m. spalio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas už dokumentų klastojimą ir kėsinimąsi atlikti kreditinį sukčiavimą nuteisė vadinamosios „mailiaus“ schemos organizatorių Egidijų Gesevičių. Už bendrininkavimą atliekant nusikalstamas veikas bausmė buvo skirta ir Ingridai Jasonienei.
Kiti bylos dalyviai, taip pat ir buvęs Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Visokavičius, buvo išteisinti. Šiuo metu byla yra perduota Vilniaus apygardos teismui.
Fiktyvių įmonių voratinklis
„Visada įdomios dar nežinomos schemos. „Mailiaus“ schema tuo metu buvo nauja. Ji parodė, kokie dalykai toleruojami Lietuvoje ir tai, kad esami saugikliai ne visada veikia. Ažiotažas kilo dėl žinomų pavardžių. Jei į schemą nebūtų įtraukti politikai, bankininkai, tarnybų vadovai, rezonansas būtų mažesnis“, – 15min.lt teigė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkas Rolandas Šlepetys.
– Papasakokite, kaip prasidėjo „mailiaus“ byla? Kaip sužinojote apie nusikalstamą schemą?
Ką tik įsteigtom įmonėm iš karto kyla finansavimo problema. Senesnės įmonės gali parodyti savo apyvartą, yra žinomos bankams, turi savo istoriją. Jei veikla sėkminga, joms paskolas gauti daug paprasčiau.
– Mūsų darbuotojai gavo informacijos, kad septynios įmonės pateikė paraiškas ES paramai gauti. Visi projektai buvo skirti vienai priemonei. Pradėjome kontaktuoti su Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) darbuotojais, kurie mūsų įtarimus patvirtino.
Iš pradžių buvo daugiau sportinis interesas išsiaiškinti, kodėl septynios nežinomos įmonės susidomėjo žuvininkyste. Pradėjus tikrinti ėmė aiškėti, jog įmonės yra ką tik įsteigtos, neturinčios jokios patirties vystant žuvivaisos projektus.
Atkreipėm dėmesį, kad kai kurie direktoriai kelia rimtų įtarimų – pavyzdžiui, dar mokosi vidurinėje mokykloje.
Kiek dvyliktokų pradeda savo verslą nebaigę mokyklos? Ir dar tokį, kuriam reikia milijoninės paramos? Matyt, jiems turėtų būti svarbiau egzaminai. Taip pradėjome vynioti siūlų kamuolį.
– Ar tikrinate visas naujai įsteigtas ir konkursuose dalyvaujančias įmones?
– Reikia suprasti, kad paramos dažniausiai kreipiasi tie, kurie jau dirba tam tikroje srityje, turi patirties ir nori plėstis. Ką tik įsteigtoms įmonėms iš karto kyla finansavimo problema. Senesnės įmonės gali parodyti savo apyvartą, yra žinomos bankams, turi savo kredito istoriją. Jei veikla sėkminga, joms paskolas gauti daug paprasčiau.
– Kam įmonėms reikalingos finansinės garantijos?
– ES parama niekada neskiriama 100 proc. projekto išlaidų dengti. Dažniausiai finansuojama 40–60 proc. projekto vertės, likusią dalį paramos gavėjas turi dengti iš savo kišenės.
– Kilo abejonių, kad įmonių vadovai savo milijonų gali neturėti?
– Supratome, kad tie žmonės yra tik statistai. Įstatymai numato, kad kiekviena įsteigta UAB turi turėti direktorių. Įmonės buvo įsteigtos vienu adresu. Greitai išryškėjo ir už šios schemos stovintys asmenys. Vienas jų buvo Egidijus Gesevičius.
Jis taip pat iš karto sukėlė įtarimų. Žmogus turėjo baldų verslą. Kodėl taip staigiai metėsi į kitą sritį? Matėme, kad jis atėjęs visai ne iš akvakultūros sferos. Nuo nulio kurti visą infrastruktūrą nėra taip paprasta. Reikia turėti patalpų, technologijų, mailiaus tiekėjų, realizacijos tinklą.
– Kodėl buvo įsteigtos septynios įmonės?
– Viena įmonė galėjo gauti iki 2 mln. litų paramos. Iš viso buvo numatyta 20 mln. litų. Taip buvo ribojama konkurencija ir norėta gauti kuo daugiau lėšų. Gal ne visos įmonės surinktų pakankamą vertinimo balų skaičių, bet net jei gautų 3 iš 7, tai jau būtų didelė suma. Galėjo vilioti ir tai, kad už ES lėšas kiekvienai laimėjusiai įmonei buvo leista įsigyti po visureigį.
Problemas sprendė telefonu
– Kada pradėjote fiksuoti įtariamųjų pokalbius?
– Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu galėjome naudoti žvalgybines priemones. Prokurorai kreipėsi į teismą, kuris sankcionavo pokalbių pasiklausymus. Pradžioje klausėmės E.Gesevičiaus, o vėliau buvo nustatytas ratas asmenų, kurie aktyviai dalyvavo procesuose. Teismas sankcionavo ir jų pokalbių pasiklausymą. Taip pat buvo kontroliuojamas susirašinėjimas elektroniniu paštu.
– Norėdamos pretenduoti į ES paramą, įmonės turėjo gauti banko finansavimo garantiją ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pažymą apie projekto tinkamumą. Kokiu būdu tai buvo padaryta?
Čia ir prasidėjo įmonių problemos, kurias E.Gesevičiui spręsti padėjo Romualdas Visokavičius.
– Čia ir prasidėjo įmonių problemos. Apgriuvusių fermų patalpos netiko planuojamai veiklai. Tiesiog fiziškai trūko ploto, net jei jie tas patalpas ir būtų kapitaliai sutvarkę.
Į tai dėmesį atkreipė ir veterinarai. Septyniems projektams galiojo ta pati nuomos sutartis. Kitaip sakant, septynios bendrovės norėjo naudoti tas pačias patalpas.
Tai neatitiko pateiktų planų, todėl VMVT specialistai iš pradžių projektus atmetė. Bankas taip pat nesutiko teikti garantijų. Šias problemas E.Gesevičiui spręsti padėjo Romualdas Visokavičius.
Su V.Romanovu tarėsi tiesiogiai
– Į kokį banką garantijų kreipėsi E.Gesevičius?
– Į Ūkio banką. Ten jis turėjo sąskaitą ir per jį tvarkė savo finansinius reikalus. Banko darbuotojai iškart pasakė, kad iš viso nefinansuoja žemės ūkio projektų. Buvo susirinkęs Paskolų komitetas, kuris įvertinęs situaciją garantijų prašymus atmetė.
Kol nebuvo R.Visokavičiaus skambučių tiesiogiai Vladimirui Romanovui, tol reikalai nejudėjo.
Kol nebuvo R.Visokavičiaus skambučių tiesiogiai Vladimirui Romanovui (dabar jau bankrutavusio banko savininkas, – red. past.), tol reikalai nejudėjo.
Teisme Angelė Dementavičiūtė (buvusi „Ūkio banko investicinės grupės“ valdybos pirmininkė, – red. past.) labai griežtai paaiškino, kodėl projektai buvo atmesti.
Iš byloje esančių pokalbių išklotinių matyti, kad R.Visokavičius E.Gesevičiui skundėsi, kaip čia padarius, kad antrą kartą pas tą moterį nepakliūtų, nes reikalai nesusitvarkys.
– R.Visokavičius taip pat juk buvęs bankininkas. Gal jam tiesiogiai bendraujant su V.Romanovu bendrą kalbą rasti buvo lengviau?
– R.Visokavičius turi daug patirties ir turėjo iš karto matyti, kad šiems projektams joks bankas finansavimo nesuteiks. Sukurtos naujos įmonės, o joms vien palūkanų būtų tekę sumokėti daugiau nei milijoną.
Bylos medžiaga. FNTT užfiksuotas 2010 m. vasario 19 d. vykęs R.Visokavičiaus ir V.Romanovo pokalbis:
R.Visokavičius: Vladimirai, ten dėl tos pažymos, kur aš prašiau tada.
V.Romanovas: Mh.
R.Visokavičius: Nu nesisprendžia. Nu jau vieniems mūsų partneriams ar konkurentams, kaip čia pasakius, ta pačia tema, gavo jau iš jūsų. Nu būk geras ten, paprašyk, kad kažkas tai padarytų tą pažymėlę.
V.Romanovas: Gerai, a su kuo jis ten dirba?
R.Visokavičius: Jis dirba, šitas vyras, su jūsų ta moterim ir dabar dirba su Svitojum, bet ten, atrodo, šito nėra pirmininko, dabar dar atostogauja, turbūt.
V.Romanovas: Nu jau atėjo pirmininkas.
R.Visokavičius: Atėjo, bet mus spaudžia terminas, supranti, aš jau čia su ministru pasitariau, viskas gerai, nu reikėtų šito dalyko.
V.Romanovas: Nu gerai, paprašysiu.
Viršininko sindromas
– Be banko suteikiamų finansavimo garantijų reikėjo gauti teigiamas VMVT specialistų išvadas. Kaip buvo išspręstas šis klausimas?
Po šio pokalbio per dieną veterinarai visoms įmonės paruošė teigiamas išvadas.
– R.Visokavičius paskambino tuomečiam VMVT vadovui Kaziui Lukauskui. Ikiteisminio tyrimo metu K.Lukauskas patvirtino, kad po pokalbio su R.Visokavičiumi paskambino VMVT Vilniaus apskrities vadovui Jonui Jacunskui ir pasakė, kad yra žuvies įmonės, kurios negauna prašomų dokumentų.
Šis atsakė, kad pasidomės. Po šio pokalbio per dieną veterinarai visoms įmonės paruošė teigiamas išvadas.
– Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju suveikė „viršininkų sindromas“. K.Lukauskui pasidomėjus projektų vertinimu, pavaldiniai tai suprato kaip nurodymą atlikti greitai ir teigiamai. Ar skambučių buvo daugiau?
– Projektais pasidomėti buvo prašoma tuometinio žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus. Tiesa, pradėjus tai daryti jam buvo pranešta, jog FNTT taip pat domisi tais pačiais projektais. NMA darbuotojai patys pradėjo „Sodros“ užklausinėti duomenų. Apie tai buvo įspėtas ir R.Visokavičius.
Bylos duomenys. FTT 2010 m.vasario 23 d. užfiksuotas R.Visokavičiaus ir E.Gesevičiaus pokalbis:
R.Visokavičiaus: Dabar supranti, man skambino vilnietis.
E.Gesevičiaus: Aha.
R.Visokavičiaus: Jo, ir sako nu, ten yra, yra blogai.
E.Gesevičiaus: Ne, tai ten yra neteisybė, ką ten prišnekėjo. Ne taip yra iš tikrųjų.
R.Visokavičiaus: Ten, reiškia, suregistruota butuose ir taip toliau.
E.Gesevičiaus: Niekas, ne, tai gal aš atvažiuoju gal tada.
R.Visokavičiaus: Man, žinai, jis, ten reiškia ir finansinė schema sako, kad kažkokia bloga, kažkas tai stipriai dirba.
E.Gesevičiaus: Į visus klausimus atsakysiu, jeigu reikia.
R.Visokavičiaus: Gerai, nes matai, supranti, labai glušina.
Paruošė vaistus
– Ar sužinojęs, jog FNTT domisi įmonėmis ir jos gali būti nusikalstamos finansinės schemos dalimi, R.Visokavičius pasidomėjo, kokiems verslininkams atstovauja pokalbiuose su valdžios atstovais?
Kyla klausimas, kodėl iš viso skambinti ministrui, jeigu projektai geri ir problemų nėra?
– Kai ministras pasakė, kad įmonės registruotos butuose ir paraiškomis domisi FNTT, R.Visokavičius nenutraukė savo skambučių.
Kyla klausimas, kodėl iš viso skambinti banko savininkui, kodėl kalbėtis su veterinarijos tarnybos vadovu arba skambinti ministrui, jeigu projektai geri ir problemų nėra? Ir visa tai daroma tik iš geros širdies, neturint jokio finansinio suinteresuotumo.
Bylos medžiaga. 2010 m. vasario 23 d. FNTT užfiksuotas R.Visokavičiaus skambutis K.Starkevičiui. Ministras nekelia ragelio. Pokalbis fone su E.Gesevičiumi.
R.Visokavičius: Nekelia, matai.
E.Gesevičius: Mmmm.
R.Visokavičius: Aš jį dabar spausiu.
E.Gesevičius: Ir tas jo nekėlimas tai irgi įtartinas toks. Nu prastai, jei man kas skambina ir aš nekeliu, tai aš perskambinu.
R.Visokavičius: Nu.
E.Gesevičius: Taip nesidaro.
R.Visokavičius: Nu ministras.
2010 m. vasario 26 d. R.Visokavičius telefonu su K.Starkevičiumi suderino susitikimo laiką ir paskambino E.Gesevičiui:
R.Visokavičius: Nu tai man atskambino sekretorė, daktaras sakė užimtas ir sutarta pusę aštuonių pirmadienį.
E.Gesevičius: Nu tai dabar čia pradžiai gavau aš vaistų.
R.Visokavičius: Aha, tai gerai.
E.Gesevičius: Tai va.
R.Visokavičius: Gerai, tai gydomės.
E.Gesevičius: Gerai. Gerai.
R.Visokavičius: Gydom, gydom.
E.Gesevičius: Gerai, iki.
R.Visokavičius: Gydom pacientą.
Atmesti negalėjo
– Tačiau galutinį žodį vis tiek turėjo tarti NMA?
NMA negali žinoti, kaip buvo gauti vieni ar kiti dokumentai.
– NMA vertina paraiškas ir prie jų pateiktus dokumentus. Ji negali žinoti visų aplinkybių, kokiu būdu gauti vieni ar kiti dokumentai. Jei institucija išdavė, tai ji ir atsako už tos pažymos tikrumą ir situacijos vertinimą. NMA net ir labai norėdama nebūtų galėjusi atmesti paraiškų, nes nebuvo formalaus pagrindo.
– O kas būtų su gautais pinigais? NMA turėtų prižiūrėti, kur jie leidžiami?
– NMA negali patikrinti kiekvieno projekto. Ji pati deklaruoja, kad privaloma patikrinti 5 proc. projektų, o jų teikiama labai daug. Gali būti, jog agentūrai būtų tiesiog išrašomi fiktyvūs dokumentai, kad įvykdyti tam tikri reikalavimai.
Vertinant tai, kad buvo prieita prie ministro, o per jį prie NMA vadovo, tai, galbūt, tikrinimų būtų išvengta. Galėjo būti numatyti keli ėjimai į priekį.
Sena pažintis
Ambasadorius R.Visokavičius sutiko atsakyti į 15min.lt klausimus. Pasak jo, FNTT klastojo telefoninius pokalbius, darė psichologinį spaudimą liudininkams, o byla neturi pagrindo.
Jo teigimu, skandalo centre atsidūrę verslininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Vien verslo planams parengti buvo išleista apie 12 mln. litų. Kompensaciją iš Lietuvos tikimasi prisiteisti Strasbūre.
– Kas jus sieja su E.Gesevičiumi ir kodėl nusprendėte jam padėti?
Aš veždavau delegacijas parodyti, kad ir Lietuvoje tai verta daryti, todėl kai išgirdau apie tokius planus, su dideliu noru sutikau padėti.
– Tai sena pažintis. Jo tėvas dirbo Kaune, Vykdomajame komitete Kapitalinės statybos skyriuje, buvo vienas iš vadovų ir turėjo labai daug reikalų su banku, kuriame dirbau aš.
Tai buvo 1980–1986 m. Jis buvo vienas iš padoresnių žmonių. Į banką atsivesdavo savo sūnus. Prašydavo, kad parodyčiau, kaip atrodo saugyklos.
2009 m. grįžau į Lietuvą po ambasadoriaus darbo Kazachstane. E.Gesevičius mane sutiko Pažaislio vienuolyne. Ten vyko koncertas. Jis prie manęs priėjo ir paklausė, ar negalėtų pasikalbėti. Susitikome Vilniuje.
E.Gesevičius man papasakojo, kad turi gerą konsultantą – Vytautą Petrušonį, kuris yra aukščiausio lygio lengvosios pramonės inžinierius, ilgą laiką dirbęs „Drobės“ susivienijime. Jis apie 13 metų užsiima žuvivaisa, yra dirbęs JAV. Jie sugalvojo pažangų verslą naudojant danišką technologiją.
Aš žinojau, kad į Kazachstaną su kiniškom žuvų auginimo technologijom ateidinėjo kinai. Lietuvos prekybos centrai iš Kinijos importuoja ungurius, eršketus, kitas žuvis.
Kai aš buvau ambasadorius Kazachstane, žemės ūkio ministre buvo Kazimiera Prunskienė. Veždavau delegacijas parodyti, kad ir Lietuvoje tai verta daryti, todėl kai išgirdau apie tokius planus, su dideliu noru sutikau padėti.
Kalbėjomės geranoriškai dar ir todėl, kad aš prieš pusantrų metų pirkau itališkus baldus. Ta pažintis buvo išlikusi. Juk neatstumsi žmogaus, kai vyksta toks dalykiškas ir protingas pokalbis.
FNTT patiko ambasadoriaus pavardė
– Ar žinoje apie kuriamas įmones, jų vadovus, projektus?
– Absoliučiai nieko nežinojau. Nedalyvavau tų įmonių steigime. Prokurorai ir FNTT norėjo mane įvelti į tą grupę žmonių, nes jiems, matyt, patiko mano pavardė. Dabar esu įsigilinęs ir galiu pasakyti, kad jos buvo teisėtai įsteigtos, o ne priedangai. Tai mūsų teisėsaugos diletantizmas ir labai gaila, kad ten dirba tokio žemo lygio žmonės.
– Pats ilgą laiką dirbote bankuose. Ar teiktumėte milijonines finansines garantijas septynioms ką tik įsteigtoms įmonėms?
Kai yra trišalė sutartis, kiekvienas bankas yra suinteresuotas duoti kreditą. Bankai tokių kreditų vaikosi.
– Šimtu procentų. Todėl ir paskambinau V.Romanovui. Kai reikėjo pinigų fermų remontui, sakiau, imkit banke. Juk jūs turit garantuotą ES paramą.
Kai yra trišalė sutartis, kiekvienas bankas yra suinteresuotas duoti kreditą.
Bankai tokių kreditų vaikosi. ES neremia projektų, kur bankų palūkanos aukštesnės nei 5 proc. Iš pradžių su banku buvome sutarę dėl 7 proc., bet vėliau, gavęs NMA atsakymą, bankas sumažino iki 5 proc. Per tris metus bankas būtų uždirbęs pusantro milijono. Tai ar neapsimoka?
– Tačiau Ūkio banko jūsų pasiūlymas iš pradžių nesudomino. Apie tai byloja ir Paskolų komiteto sprendimas, ir A.Dementavičiūtės pozicija?
– A.Dementavičiūtė dirbo su investicijomis į bendrą verslą. Kreditai buvo visai ne jos sritis. Kada pasišnekėjau su bankininkais, sužinojau, kad FNTT gąsdino valdybos pirmininką, gąsdino ir V.Romanovą. Aišku, jis juos po velnių pasiuntė.
FNTT dabar įklimpo iki ausų ir nežino, ką daryti. Juk bus dar ir Strasbūras. Septyni verslo planai, tiek įdėta milijonų. Vien į projektų paruošimą investuota apie 12 mln. litų.
Skambučiai žemės ūkio ministrui
– Kam reikėjo skambinti žemės ūkio ministrui ir VMVT vadovui?
Viskas atrodė gerai, bet čia atsirado politikai ir konkurentai. Išlindo ausys tų, kurie tikėjosi iš kitų gauti atkatus.
– Atėjau pas K.Starkevičių ir jam pasakiau: „Atkreipkite dėmesį, atsirado žmonės, kurie nori įdiegti gerą pasaulinio lygio technologiją.“ Jis iš karto labai teigiamai sureagavo. Viskas atrodė gerai, bet čia atsirado politikai ir konkurentai. Išlindo ausys tų, kurie tikėjosi iš kitų gauti atkatus.
Kai mes patikrinom, tai buvo tokių projektų, kur daugiau nei po milijoną skirta karkliukams apie tvenkinius sodinti, kad žvirbliai galėtų nutūpti, o po to su savo sparnais nešiotų ikrus iš tvenkinio į tvenkinį.
– Tačiau pokalbis buvo toli gražu ne vienas? Sutikite, per šimtą kartų skambinti žmogui nėra įprasta?
– Skambinta tikrai daug. Mano skambučių būta apie 90, bet jis žemės ūkio ministras – telefono nesivežiojo. Jis važinėjo po visą Lietuvą. Prisiskambinta buvo tik 6 kartus. (Bylos duomenimis, FNTT nuo 2010 m. vasario 11 iki 26 d. fiksavo 108 R.Visokavičiaus skambučius K.Starkevičiui. Pokalbiai įvyko 14 kartų, – red. past.)
Su K.Lukausku kalbėjau tik vieną kartą. Su V.Romanovu vieną kartą susitikome Pramonininkų konfederacijoje, kur jam pasakiau, kad gali ateiti žuvininkai prašyti kredito. Jis iš karto suprato, kad tai bankui naudingas kreditas. O kada FNTT užsimovę kojines ant galvos eina gąsdinti, tai mergaitės dreba.
– Kaip vertinate situaciją dabar, kai jau žinote visas bylos aplinkybes?
Padaryta rezonansinė byla, nors nėra nei menkiausio pagrindo. Man buvo sufabrikuoti baldų reikalai, telefoniniai pokalbiai suklastoti. Byla subliuškusi.
– Padaryta rezonansinė byla, nors nėra nei menkiausio pagrindo.
Projektai geri, technologijos geros. Buvo vienas užverbuotas liudininkas. Jis per apklausą pasakė, kad buvo uždarytas autobuse ir jam liepė rašyti. Tokiais metodais dirba FNTT.
Man buvo sufabrikuoti baldų reikalai, telefoniniai pokalbiai suklastoti. Byla subliuškusi. Nei vienas litas niekur nepajudėjo. Pradžioje buvo paskelbta 22,5 mln. litų, vėliau 10 mln. litų, o galiausiai šitai sričiai buvo palikta 3 mln. litų ir tai dar padalinta į keturias grupes. Viena daniška technologija kainuoja nuo 3 iki 4 milijonų.
Nesijaučią nusikaltęs
Direktoriais gali būti 28 seserys ir 48 broliai, tai pagal taisykles leidžiama, – paaiškino V.Petrušonis.
Situaciją 15min.lt sutiko pakomentuoti ir byloje minimas V.Petrušonis. Raštu atsiųstuose paaiškinimuose jis nurodė, jog septynios naujos įmonės buvo „plyno lauko“ investicija.
Jos nevykdė ūkinės veiklos ir jose buvo po vieną ar kelis darbuotojus, nes laukta NMA sprendimo.
„Yra direktoriai, yra buhalteriai, o kiti darbuotojai būtų buvę, kai NMA pasirašytų sutartis. Viskas pagal taisykles“, – dėstė žuvivaisos specialistas.
Pasak jo, neturėti apyvartinių lėšų nėra nusikaltimas. Šios lėšos būtų buvusios reikalingos tik po 3 metų. V.Petrušonis taip pat atmetė kaltinimus, kad įsteigtų įmonių direktoriais buvo paskirti giminystės ryšiais susiję asmenys. „Direktoriais gali būti 28 seserys ir 48 broliai, tai pagal taisykles leidžiama“, – paaiškino jis.
V.Petrušonis taip pat atkreipė dėmesį, jog FNTT nepagrįstai teigia, jog visi projektai buvo beveik analogiški. Pasak jo, esminis skirtumas yra tai, kad norėta auginti 3 skirtingų rūšių žuvis. Projektai buvo ekonomiškai pagrįsti ir gyvybingi. Tam puikiai tiko pasirinkta ferma, kurią planuota suremontuoti.
Pakeitė nuomonę
Pakalbėjom paskui, žinai, akvariumas yra baldų parduotuvėj. Sakau, čia galim prijungti, bus aštuntas projektas – žuvys jau plaukioja.
Tiesa, kiek kitokios nuomonės apie projektus V.Petrušonis buvo 2010 m. vasario 19 d. Byloje pateikiamas FNTT užfiksuotas jo pokalbis su neįvardinta moterimi.
Jame V.Petrušonis dalijasi savo įspūdžiais iš susitikimo su E.Gesevičiumi: „Visoms įmonėms reikia 22,5 mln. Lt. Tai reiškia, jis iš viso jokių pinigų neturi. Aferistas. Ne, ne aferistas, bet vienu žodžiu, jis galvoja, kad visur gaus viską. Tai jis pats stebisi, bankai, man sako, tai jūs ar ruošiatės iš viso dirbti? Žinai, galvoja, čia gaus ir į krūmus.“
Tame pačiame pokalbyje V.Petrušonis paaiškina ir E.Gesevičiaus žuvivaisos verslo schemą: „Matai, pagal verslo planus reikia paimti tiek, kadangi dar ir apyvartinėms lėšoms reikia pradžiai supirkti viską. Vienu žodžiu, supratau, kad jis turi pinigų nulį. <...> Jis gali galvoti, kaip nori. Aš jam pačioj pradžioj sakiau, kad turi būti vienas projektas arba du, bet užsimanė aštuonis, paskui septynis.“
V.Petrušonis pasakojimą baigia vaizdingu epizodu: „Pakalbėjom paskui, žinai, akvariumas yra baldų parduotuvėj. Sakau, čia galim prijungti, bus aštuntas projektas – žuvys jau plaukioja. Tai jis patenkintas juokiasi.“
