Dėl pandemijos kredito įstaigos tapo žymiai atsargesnės, todėl sumažino skolinimo apimtis smulkioms bei vidutinėms įmonėms (SVĮ). Tačiau toks atsargumas dabar jau atrodo perteklinis. Nes paskolų išdavimo tempai tolsta nuo realios ekonomikos.
Lietuvos bankas, remiantis šių metų birželio viduryje išleista ekonomikos stabilumo apžvalga, prognozuoja, kad per 2021 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., o per 2022 net 5,1proc. Vartojimo išlaidos per atitinkamus periodus turėtų didėti 4,8 proc. ir 6.7 proc., tuo tarpu nedarbas 2022 pabaigoje kristi iki 7 proc. (2020 pabaigoje buvo 8,5 proc.). Tokios prognozės rodo centrinio banko tikėjimą sparčiu ekonomikos atsigavimu, vietinių įmonių augimo potencialu bei signalizuoja apie puikią verslo plėtros aplinką vidutiniu laikotarpiu.
Nedidelis bankų noras skolinti smulkiam verslui gali būti paaiškintas dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirmiausia, komerciniai bankai per pandemiją, vadovaudamiesi praeities krizių patirtimi, apribojo paskolų išdavimą rizikingesniems klientams – tai yra mažesnėms įmonėms. Visiškai standartinis žingsnis, siekiant sumažinti kredito krepšelio rizikas.
Antra, kaip rodo Lietuvos banko statistika, skirtumai tarp paskolų palūkanų įmonėms virš 1 mln. eurų ir mažiau 1 mln. eurų nėra dideli, šiais metais vidutiniškai siekia vos 0,18 proc. Tad bankai gali, nemažindami pelningumo, bet taupydami resursus, išduoti vieną paskolą didelei įmonei, vietoj kelių ar net keliolikos smulkioms ir vidutinėms.
Šios priežastys ir lemia bankų nenorą konkuruoti SVĮ kredito rinkoje. Jei ne iš bankų, iš kur smulkiam verslui gauti pinigų plėtrai, ypač įvertinus prognozuojamą ekonomikos augimą ?
Smulkioms bei vidutinėms įmonėms verta rinktis alternatyvius verslo finansuotojus. Būtent tokias tendencijas ir stebime: vieno pagrindinių alternatyvių finansuotojų Lietuvoje, SME Finance, paskolų krepšelis nuo metų pradžios augo net 40 proc. ir šiuo metu siekia 100 mln. eurų. Palyginimui, viso Lietuvos pinigų finansų įstaigų paskolų iki 1 mln. eurų įmonėms krepšelis 2021 birželį siekė 853.4 mln. eurų.
Smulkioms bei vidutinėms įmonėms verta rinktis alternatyvius verslo finansuotojus.
Įmonių noras skolintis iš alternatyvių šaltinių rodo aiškią tendenciją – istorinė didesnių palūkanų baimė užleidžia vietą racionalumui. SVĮ vadovai vis geriau supranta, jog keliais procentais per metus aukštesnes palūkanas, tai yra kainos skirtumą tarp klasikinių ir alternatyvių finansavimo šaltinių, pilnai atperka alternatyvių šaltinių siūlomas greitis, lankstumas ir prieinamumas. Ekonomikos augimo laikotarpiu, ypač pradedant naują projektą, geriau sumokėti 3-4proc. didesnes metines palūkanas, nei prarasti pusę metų bandant gauti paskolą ir taip rinkos dalį atiduodant konkurentams.
Ateityje skirtumai tarp palūkanų, kurias smulkiam verslui siūlo įprasti bei alternatyvūs finansuotojai, tikėtina ir toliau mažės. Alternatyvių finansuotojų rinka auga, jie vis labiau konkuruoja dėl kiekvieno kliento. Natūralu, tokioje aplinkoje paskolų kainos leidžiasi žemyn.
Spartaus ekonomikos augimo aplinkoje SVĮ ir toliau turėtų teikti prioritetą greičiui bei lankstumui, o ne nežymiems kainų skirtumams. Sėkmės atveju, lanksčiai iš alternatyvių šaltinių finansuotą projektą visuomet bus galima pigiau refinansuoti banke. O dėl sutaupyto laiko bei greitai įvykdyto projekto uždirbtas papildomas pelnas dažniausiai atpirks finansavimo kainų skirtumus.
