Šalyje yra dvi bendrovės, kurios turi daugiau nei tūkstantį darbuotojų, tačiau jose uždarbiai nesiekia nė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA): UAB „Ainava“ (1070 darbuotojų) ir UAB „Vitaresta“ (1008 darbuotojai), rodo „Sodros“ duomenys.
Šios bendrovės rugpjūtį mokėjo vidutinius 346,91 ir 368,51 euro atlyginimus. Abi bendrovės užsiima pastatų ir kita valymo veikla.
„Vitarestos“ vadovė Rasa Petrovė 15min išsamiai paaiškino, kodėl tokia situacija susidarė – valandiniai atlyginimai didesni, tačiau 70 proc. darbuotojų įdarbinti visam etatui neleidžia darbo ir poilsio režimas, numatytas Darbo kodekse, ir tai aktualu dešimtims tūkstančių darbuotojų Lietuvoje.
Trečioje vietoje pagal atlyginimų mažumą tarp daugiau nei tūkstantį darbuotojų turinčių įmonių rikiuojasi valymo paslaugų teikėja „Mano aplinka“, turinti 1179 darbuotojus ir mokanti jiems vidutinį 396,7 euro atlyginimą.
Ketvirtoje vietoje – laikinojo įdarbinimo agentūra „Headex“, kuri rugpjūtį buvo apdraudusi 2482 žmones ir jiems buvo mokamas vidutinis 400,92 eurų atlyginimas. Mažiau nei 500 eurų vidutinius atlyginimus moka „Biuro“, „Ekskomisarų biuras“, „Amber Food“ ir valstybės valdomas Lietuvos paštas.
Dominuoja valymo ir laikino įdarbinimo įmonės
Tačiau dar gerokai mažesnių atlyginimų galima atrasti tarp vidutinio dydžio įmonių, kurios turi daugiau nei 100 darbuotojų.
Čia autsaiderė – laikinojo įdarbinimo agentūra „Asistentai.lt“, kurioje 279 apdraustiesiems rugpjūtį buvo mokamas 70,77 eurų atlyginimas. Tarp daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių mažesnius nei MMA atlyginimų vidurkius turi 47 bendrovės.
Nuo 100 iki 200 eurų siekiančius vidutinius atlyginimus mokėjo „Ideali švara“, „Amber Team“ ir Vyriausioji rinkimų komisija. Tikėtina, kad mažus vidurkius lėmė ne visu etatu dirbantys darbuotojai.
Tačiau tarp mažiausius atlyginimus mokančių bendrovių yra ir garsesnių pavadinimų: žinomas Palangos restoranas „Laukinių vakarų salūnas“ rugpjūtį turėjo 115 darbuotojų (apdraustųjų) ir jiems mokėjo vidutinį 213 eurų atlyginimą.
Bendrovė „Didvyriai“, Palangoje valdanti nepigų restoraną „Floros simfonija“ bei viešbutį Neringoje, turėjo 143 darbuotojus ir jų vidutinis atlyginimas – 260,36 euro.
Vienus mažiausių vidutinių atlyginimų (285 Eur) šalyje moka ir 982 darbuotojus turėjusi „Socialinė integracija“ – ši įmonė ne visu etatu įdarbina neįgaliuosius.
Paaiškino: Darbo kodeksas neleidžia dirbti
„Vitarestos“ vadovė R.Petrovė patikino, kad nėra galimybės valytojams dirbti visu etatu.
„Pas mus 70 proc. darbuotojų įmonėje dirba ne visu etatu. Ir visas valymo kompanijas linksniuoja ir linksniuoja, bet niekas nesupranta specifikos. Pagalvokite, kada reikalinga valytoja. Dieną jos niekam nereikia. Dirbti ji gali tik nuo penktos valandos vakaro. Niekas nenori, kad dirbant aplink stalą vaikščiotų valytojos. Taip pat ji gali dirbti anksti ryte, iki darbo pradžios. Tačiau dirbti ir ryte, ir vakare ji negali, nes tą riboja darbo-poilsio režimas“, – sako R.Petrovė.
Ji aiškina, kad Darbo kodekse numatyta nepertraukiama poilsio trukmė (šiuo metu 11 valandų) lemia, kad valytojai negali dirbti ir ryte, ir vakare.
„Jei dabar valytoje dirba biure, ji pradeda 5 valandą vakaro ir pabaigia 9 valandą vakaro. Tai ryte ji 6 valandą jau negali ateiti dirbti. Darbo kodeksas to neleidžia. O ką jai dieną veikti? Jei ji tik valytoja, ji neturi daugiau darbo, nes rinkoje nėra poreikio“, – piktinasi R.Petrovė.
Ji pažymėjo, kad valymo paslaugų bendrovės pavargo būti kaltinamos mažais atlyginimais – valandiniai atlyginimai, anot jos, gerokai viršija minimalų atlyginimą.
„Surasti visiems darbuotojams pilną krūvį mums neįmanoma. Visi valytojai taip ir dirba. Aiškinome ir VMI, teikėme jiems duomenis, bet nieko padaryti negalime“, – sako R.Petrovė.
„Sodros“ grindys žlugdys valytojus
Finansų ministerija yra pristačiusi kitąmet planuojamas mokestines permainas. Viena iš jų – tai „Sodros“ įmonių „grindys“, kurios negalės būti mažesnės nei nuo MMA, net jei darbuotojai ir nedirba visu etatu.
„Šiuo atveju, neįsivaizduoju, ką darysime. Problema didžiulė, darbuotojų tūkstančiai. Mes nebetilpsime į kainas. Jei tau klientas moka 100 eurų ir valai du kartus per savaitę, valytoja ten užtrunka valandą ir ji dirba ketvirtadaliu etato. Jau ir be mūsų paskaičiavo, jos darbo vieta brangs 46 eurais. Ir kai taip kiekvienam darbuotojui be išimties, vos ne dvigubai reikės kelti kainas klientams“, – sako R.Petrovė.
Ji paaiškina, kad prieš sudarant ilgalaikes sutartis, o ypač pagal laimėtus viešuosius pirkimus, valymo paslaugų įmonės neturėjo galimybės numatyti tokių mokestinių pokyčių – sutarčių įvykdyti jos gali nebepajėgti, o padidinti kainų neturi galimybės.
„Į kokią padėtį dabar mus įstumia valstybė? Jei jie tikisi, kad tai sumažins šešėlį, tai tikrai nesumažins. Jei iškils klausimas, ar išgyveni, ar neišgyveni, tai kaip jums atrodo, ką verslininkai darys? Visada visiems kliūvame, bet niekas nenori pasigilinti į mūsų specifiką. Darbo vietų sukurta labai daug, bet jokios pagarbos iš valstybės pusės nesulaukiam“, – apgailestavo R.Petrovė.
Yra ir parduotuvių, autoservisų, inžinerinių įmonių
Tarp mažiausius atlyginimus mokančių bendrovių patenka ne tik valymo paslaugų įmonės ar laikino įdarbinimo agentūros.
Automobilių remontu užsiimančios „Auto idea“ ir „Vytsurda“ darbuotojams moka atitinkamai 252 ir 212 eurų atlyginimus.
Į sąrašą patenka bent kelios restoranų, maisto ir gėrimų tiekimo ar pardavimo įmonės: „Kistela“ (273 Eur), „Ginmita“ (266 Eur), „Mecom Grupp“ (322 Eur).
Apsaugos sistemų paslaugomis užsiimanti „Sirena Security“ 111 darbuotojų mokėjo vidutinį 251,6 euro atlyginimą, elektros sistemų įrengimu užsiimanti „RNDV Group“ net 797 apdraustiesiems vidutiniškai mokėjo 319 eurų atlyginimus.
Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ 108 darbuotojai vidutiniškai uždirbo po 324 eurus.
Mažiau nei MMA moka ir kelios krovininio kelių transporto įmonės: „Eurocargo24“ 311 darbuotojų uždirba po 332 eurus, „Eurotransport24“ 329 darbuotojai uždirba po 348 eurus, „Lotos Baltica“ – 225 darbuotojai uždirba po 353 eurus, o bendrovėje „Gretvėja“ yra 141 apdraustasis, kurie gauna 359,9 euro siekiantį vidutinį atlyginimą.
Įvairių tipų laivų remontu užsiimanti bendrovė „Marino“ projektai“ turi 160 darbuotojų ir jiems moka vidutinį 363 eurų atlyginimą.
Į sąrašą pateko ir Kaišiadoryse įsikūrusi baldų gamintoja „Clemence Richard“ – 126 darbuotojams mokami atlyginimai siekia 372 eurus, privačios apsaugos bendrovė „Vyčio komisarai“ – 112 darbuotojai ir 377 eurų vidutinis atlyginimas, 103 darbuotojus turinti Marijampolės statybos bendrovė „Litbygas“ (378,4 euro atlyginimas).
Naujame Darbo kodekse numatyta, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
80 bendrovių nemoka nė po 10 eurų
Lietuvoje yra 80 bendrovių, kurioje vidutinis darbo užmokestis nesiekia ir 10 eurų per mėnesį.
Tarp jų daugiausia darbuotojų – net 36 – turi UAB „Antinas“, kurioje atlyginimai tesiekia po 2,46 euro vienam žmogui, rodo „Sodros“ duomenys. Tokie atlyginimai bendrovėje stabilūs, tačiau darbuotojų skaičius iki šiol tik augo. Pernai metų gruodį bendrovė neturėjo nė vieno darbuotojo. Registruose nenurodyta, nei kokia bendrovės veiklos rūšis, nei kas jos vadovas.
Absoliuti antirekordininkė – 6 darbuotojus turinti UAB „Jurginio projektų menedžmentas“. Joje mokamas vidutinis atlyginimas rugpjūtį siekė po vieną eurą. Deklaruojama, kad bendrovė užsiima inžinerijos veikla ir su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis. Tiesa, buvo laikai – šiemet gegužę ir birželį – kai bendrovėje mokamų atlyginimų vidurkiai siekė apie 9 eurus. Bendrovės oficiali apyvarta pernai siekė iki 5000 eurų.
