2017 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 31,8 tūkst., tai sudarė 3,3 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 3 proc. (9,2 tūkst.), privačiajame – 3,4 proc. (22,6 tūkst.).
Palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje sumažėjo 6,5 procentiniu punktu: viešajame sektoriuje – 3,8 procentinio punkto, privačiajame – 7,9. Įtakos tam turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, pagal kurio 141 str. 2 punkto nuostatą, minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama darbuotojui tik už nekvalifikuotą darbą.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, jų skaičius 2017 m. spalio mėn. sudarė 7,8 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 15,6 procentinio punkto mažiau nei pernai.
Visą darbo laiką dirbę 450 EUR ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 16,9 proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 5,1 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų (absoliučiais skaičiais) buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (6,7 tūkst.), švietimo (6,4 tūkst.) ir apdirbamosios gamybos (4,3 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 EUR ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 2 335 darbuotojais ir siekė 11 373 (iš jų privačiajame sektoriuje – 9 816, viešajame sektoriuje – 1 557). Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 155), apdirbamosios gamybos (1 828), informacijos ir ryšių veiklos (1 714) įmonėse.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 2,2 proc. Palyginti su ankstesniais metais, tokių darbuotojų dalis sumažėjo 6,4 procentinio punkto.
4,9 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 EUR. Per metus jų dalis padidėjo 1,6 procentinio punkto.
Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 11,3 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 21,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 EUR ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50–249 darbuotojus, – 25,1 tūkst., arba 1,8 procentinio punkto daugiau.
Kas uždirbo daugiausia
2017 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 500 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 500,1 iki 713,6 EUR, trečias – nuo 713,7 iki 1025,7 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1025,8 EUR ir daugiau.
Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 1 200 EUR – buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse. Mažiausia – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (475,3 EUR) bei kitos aptarnavimo veiklos (554,4 EUR) įmonėse.
Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (870 EUR) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 64,3 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 87,4 proc., meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo – 77,9 proc., palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi.
