15min primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė 2021 metų valstybės biudžeto projektui. Jame skirtas dėmesys ir minimaliai mėnesinei algai (MMA), kuri „ant popieriaus“ turėtų kilti 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui: biudžeto deficitas – 5 proc., tačiau naujų mokesčių ir tryliktos pensijos kol kas neplanuojama
Tiesa, Vyriausybė paliko galimybę šių metų gruodį šį klausimą persvarstyti.
Jei Finansų ministerijos ekonominės prognozės gruodį bus prastesnės nei rudenį, tuomet Trišalė taryba iki gruodžio 11 dienos turės pateikti naują rekomendaciją.
Ji būtų svarstoma iš naujo, jei numatomas 2021 metų nedarbo lygis būtų didesnis nei 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas – mažesnis nei 2 proc.
MMA kėlimas verslui atsieis mažiausiai 65 mln. eurų
Tačiau verslas tradiciškai nėra tuo patenkintas ir mano kad, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos neapibrėžtumą, reikėtų susilaikyti nuo algų kėlimo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis skaičiuoja, kad šis minimalus atlyginimo pakėlimas verslui atsieis 65 mln. eurų.
„Minimalus mėnesio atlyginimas yra mokestis. Valstybė sako – darbdavys moka. Šiandien per LRV posėdį finansų ministras Vilius Šapoka pasakė, kad MMA pakėlimas kainuos valstybei 13 mln. 20 000 biudžetininkų. Likusiems 100 000 MMA turės kelti verslas. Kaina mano skaičiavimais – 65 mln. eurų. Su ta sąlyga, kad nuo pandemijos nukentėjo labiausiai tie, kurių išlaidos atlyginimams sietinos su MMA – sausio 1 d. jie gaus „kalėdinę“ dovaną“, – feisbuke rašė LVK prezidentas.
A.Romanovskis 15min kalbėjo, jog ne visi darbdaviai imsis kelti atlyginimus, o tiesiog atleis dalį darbuotojų arba pakeis jų darbo sąlygas.
„Pavyzdžiui, aviacijoje viskas sustojo ir buvo pasirinkimas atleisti visus arba pasilikti per paslaugų sutartis – individualią veiklą. Bet kalbant apie atleidimus, tai tą labiausiai pajus smulkusis ir vidutinis verslas. Stambiems gamybininkams arba didžiulėms įmonėms tai bus sąnaudos ir viskas“, – įsitikinęs jis.
Be to, A.Romanovskis atkreipė dėmesį, kad keldami minimalų atlyginimą darbdaviai bus priversti didinti užmokestį ir tiems, kurie uždirba šiek tiek daugiau.
„Multiplikatoriaus efektas yra gerokai didesnis negu 65 milijonų suma. Aišku, jeigu žmogaus atlyginimas yra 1000 eurų, minimalios algos pasikeitimas neturi jam įtakos. Bet jeigu jis yra žemųjų pajamų lauke, darbdavys turi kelti atlyginimą ne vien tik tam, kuris uždirba minimalų, bet ir kitam. Tada jis skaičiuoja, ar iš viso gali tai padaryti“, – 15min teigė jis.
Sukritikavo valstybines institucijas
Valymo paslaugų įmonės „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis irgi neigiamai vertino tokį valdžios žingsnį. Jo nuomone, ne minimalų atlygį reikėtų didinti, o mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Tada yra nauda. Automatiškai tai yra rakštis, nes didėja ir išmokos. Yra vadinamosios „Sodros“ grindys, kurios irgi kyla. Paslaugos kainos nekeliam, o čia didina. Pati valstybė nežino, ką daro“, – 15min sakė jis.
R.Motiekaitis tikino, jog MMA pakėlimas 35 eurais įmonei darytų nemažą įtaką. Be to, jis turėjo pastabų ir viešajam sektoriui.
„Paslaugos kaina nedidėja, todėl padidinti (atlyginimus, – aut. past.) labai sudėtinga. Visi nori pigiau. Valstybė irgi konkursus daro už mažiausią kainą. O kas tai yra? Ypač valymo darbuose tai yra tragedija. Jeigu nebūtų „Sodros“ grindų, tada dar suprantu, bala nematė, gali šnekėtis su klientais.
Bet dabar automatiškai čia padidina, „grindys“ irgi didėja, darbdavys turi sumokėti už tą, kuris nedirba visu etatu. Va čia ir yra problema, apie tai niekas negalvoja ir visiems vienodai rodo. Pati valdžia spaudžia nevalyti kiekvieną dieną, mažinti darbo laiką. O kas mokės už tai?“ – klausė jis.
R.Motiekaičio teigimu, šiuo metu įmonė balansuoja „ant ribos“.
„Pačioje pradžioje žymiai krito apyvarta, dabar normalizavosi į ankstesnę padėtį. Bet dabar vėl ji po truputį kris, nes visi po truputį užsidarinės, stabdys darbus“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Sodros“ duomenimis, bendrovėje „Ideali švara“ dirba 50 žmonių ir 2020 metų rugpjūtį vidutinis atlyginimas siekė 342,01 Eur.
Kels paslaugų kainas, laukia klientų bankrotų bangos
Valymo paslaugomis taip pat užsiimančios „Ainavos“ generalinis direktorius Arūnas Jaseliūnas irgi neigiamai įvertino Vyriausybės norą kelti MMA. Jo teigimu, šiuo metu ne pats geriausias metas tai daryti.
„Valymo paslaugos visada yra ant minimalaus ir kiekvienais metais turime didinti kainas, kas nervina mūsų klientus ir mums patiems yra didelis nepatogumas persirašyti tūkstantį sutarčių. Rečiau galėtų kelti tą minimalų, bet daugiau. Taip būtų žymiai paprasčiau, nes labai daug techninio darbo turi įmonė“, – 15min kalbėjo jis.
A.Jaseliūno teigimu, konkurencija tarp valymo paslaugų įmonių yra milžiniška ir kiekviena jų bijo kelti paslaugų kainas. Be to, anot jo, įmonė iki šiol negrįžo į prieškarantininį laikotarpį.
„Apyvartos dar nėra tokios, kokios buvo, nėra taip, kad verslas išgyvena pačius geriausius laikus. Tikėjomės, kad šiemet minimalaus pakėlimo nebus, bet partija nori įtikti liaudžiai. Negalima sakyti, kad tai rinkiminis triukas, bet šiais metais galėjo palaikyti. Neaišku, kas bus, ir neaišku, kokie laikai ateina. Faktas, kad versle bankrotų bus, dalis mūsų klientų bankrutuoja ir tai mums irgi atsilieps“, – įsitikinęs jis.
I.Ruginienė: verslas kasmet kalba tą patį
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė skeptiškai įvertino verslo teiginius, kad dėl dabartinės situacijos reikėtų kitąmet atlygio nekelti. Anot jos, verslininkai tai kartojo ir pernai, kai ekonominė šalies būklė buvo itin gera.
„Šiandien vėl tas pats ir, kiek dalyvauju diskusijose dėl minimalios algos, verslas kalba absoliučiai vienodai“, – tikino ji.
I.Ruginienės teigimu, reikėtų daugiau klausytis ekonomistų ir jei jie mato galimybių kitąmet didinti MMA, tuomet reikėtų į tai atsižvelgti.
„Tuo labiau, kad Trišalėje taryboje buvo sutarta formulė. Sakėme, kad nepolitikuosime, šį klausimą paversime tiesiog matematiniu skaičiavimu ir kaip konfederacija tą ir padarėme. Matome galimybę kelti iki 663 kitais metais“, – sakė pašnekovė.
Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tiesa, Vyriausybė paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti ir tai, anot I.Ruginienės, yra ganėtinai abejotina. Pašnekovė tikino, kad dar šių metų birželį LPSK sutiko atidėti minimalios algos kėlimo klausimą iki rugsėjo, nes norėta pasižiūrėti, kokios bus ekonominės prognozės.
„Tą padarėme, įsiklausėme ir atidėjome klausimą. Atėjo rugsėjo mėnuo ir pamatėme, kad niekas nepasikeitė, rodikliai tik gerėjo, pagal tai ir apskaičiavome. Koks yra tikslas dar kartą kelti? Darbdaviai tikisi, kad ateis kita Vyriausybė ir staiga ekonominės prognozės pasikeis? Bus palankios ir tokios, kokios jiems reikia, ir tuomet bus lengviau pakoreguoti tą skaičių? Jeigu tai yra ta priežastis, taip gali būti“, – apibendrino I.Ruginienė.
