Psichikos sveikata apibrėžiama kaip geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Gera psichikos sveikata – kai žmonės gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti stresą, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo, tačiau būtina pabrėžti, kad tai nereiškia psichikos sveikatos sunkumų nebuvimo. Įmonės ar organizacijos, kuriose kreipiamas pakankamas dėmesys į darbuotojų psichikos sveikatą, prisideda prie darbuotojų gebėjimų, nes tai stipriai susiję su asmens psichikos sveikata.
Atvira ir palaikanti darbo kultūra skatina pasitikėjimą ir bendradarbiavimą – kai psichikos sveikata yra įprasta, nesukelianti neigiamos reakcijos pokalbių tema, darbuotojai jaučiasi labiau susiję vieni su kitais ir labiau linkę padėti.
Skatinimas atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą darbe
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną Higienos instituto Psichikos sveikatos centras kviečia atkreipti dėmesį į save ir savo bendradarbius – ar visuomet pastebime pasikeitusią kolegos nuotaiką, ar pavyksta paklausti kolegos apie patiriamus sunkumus ir jį išgirsti?
Tik 10 minučių kasdien gali reikšmingai prisidėti prie įmonės ar organizacijos mikroklimato kūrimo, paskatinti darbuotojų bendradarbiavimą ir darbo efektyvumą, padidinti jų lojalumą įmonei ir taip prisidėti prie bendro tikslo ir atsakomybių pasiskirstymo.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, skatindamas atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą, pakvietė įstaigos direktorių Šarūną Alasauską ir personalo koordinatorę Kristiną Bubelevičienę į susitikimą su kolektyvu, kurio metu neįpareigojančioje aplinkoje laisvai diskutuota ir žaista pasitelkiant klausimus iš kortelių.
Pasak Higienos instituto vadovo Š.Alasausko, visos veiklos, skirtos užmegzti ryšį tarp komandos narių, ypač tų, kurie nuolat nedirba kontaktiniu būdu, labai stipriai pagerina bendrą atmosferą įmonėje ir kuria bendrumo jausmą. „Negalėčiau teigti, jog pradėti pokalbį su darbuotojais apie tai, kaip mes jaučiamės, yra paprasta“, – sako jis. „Dažniausiai mes kalbame apie darbus, o pereiti prie neformalaus bendravimo ne visada lengva.
Tačiau pabendravęs su centro kolegomis į kabinetą grįžau pakilios nuotaikos – bet kokie renginiai, susitikimai, pasikalbėjimai ar kitos veiklos, skirtos ne darbams aptarti, o bendruomenei stiprinti, padeda pajusti organizacijos pulsą, įvertinti ar iš naujo atrasti kartu dirbančius žmones ir, tikiu, veikia kaip puiki prevencinė priemonė tinkamai reaguoti paskirstant darbus, atsakomybes, formuojant komandą, skatinant darbo efektyvumą ir padedant darbuotojams gerai jaustis darbe. Kartais laiku užduotas tikslingas klausimas padeda išvengti rimtesnių problemų“.
Rūpinimasis psichikos sveikata turi apimti visas įmonės ar organizacijos sritis – kartais vadovai, besirūpinantys savo pavaldinių gerove, nepelnytai pamiršta save.
Šį faktą pabrėžia ir dizaino bei tyrimų agentūros „The Critical“ partneris Jonas Liugaila: „Gana ironiška, bet kuo aukščiau karjeros laiptais lipa žmogus, kuo didesnės žmonių grupės gerove jis rūpinasi, tuo mažiau kas nors rūpinasi jo paties psichikos sveikata. Prie ironijos mastelio prisideda ir faktas, kad šio žmogaus psichikos sveikata yra kritiškai svarbi jam pačiam, bet ne mažiau svarbi visos organizacijos gerovei, tai daro įtaką komandos dinamikai, sprendimų priėmimui ir organizacijos darbo efektyvumui“.
Kalbėdamas apie agentūros veiklas, skirtas tarpusavio bendravimui stiprinti bei atvirumui skatinti, J. Liugaila pažymi, kad „gana dažnai po įvykdytų projektų turime refleksijas, kuriose analizuojame įvykusį procesą ir sėkmingas bei tobulintinas jo vietas, o šias vietas identifikuojame atsispirdami nuo kiekvieno projekte dalyvavusio komandos nario emocijos konkrečioje projekto stadijoje. Tai įgalina mus pakalbėti ne tik apie patį iššūkį, bet padaro akivaizdų faktą, kad mūsų emocijas lemia konkretūs įvykiai. Procesas glaudžiai susieja su žmonėmis, kaip emocinėmis būtybėmis“.
Iššūkiai psichikos sveikatos srityje
PSO duomenimis, po COVID-19 pandemijos gyventojų psichikos sveikata pablogėjo visame pasaulyje. 2023 m. birželio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad beveik 1 iš 2 (46 proc.) ES gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių turėjo emocinių ar psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautė depresijos ar nerimo simptomus. Duomenys rodo, jog visame pasaulyje vien dėl depresijos ir nerimo sutrikimų kasmet prarandama apie 12 mlrd. darbo dienų. Prarastas darbingumas ir (ar) darbuotojų produktyvumas darbovietėms ir ekonomikai kainuoja apie 1 trilijoną JAV dolerių kasmet.
Nors skaičiai akivaizdūs, vis dar vengiama kalbėti apie psichikos sveikatą ir jos sunkumus darbo vietoje. Ar visada drįstame kalbėti apie tai, kaip jaučiamės darbe ir ar visada tinkamai reaguojame į kito žmogaus pasidalijimą, jog jis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais? 2022 m. „Diversity development group“ atliktos visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų (2023 m. – 65 proc.), 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2023 m. – 61 proc).
Taigi asmeninis kontaktas su psichikos sunkumų turinčiais žmonėmis pasižymi stigminėmis nuostatomis, o socialinė distancija tik auga. Dažnai manoma, kad psichikos sveikatos temą reikėtų palikti namuose už uždarų durų. Būtent todėl vis dar manoma, jog kalbėjimas apie tai, kaip jautiesi darbe ar kas darbe tau trukdo jaustis gerai, nėra priimtinas, o dalytis psichikos sveikatos patirtimis bei išgyvenimais darbo vietoje nėra tinkama. Ar gali būti, kad apie fizinius negalavimus darbuotojai dalijasi atviriau nei apie psichikos sveikatos sunkumus?
Visgi, Higienos instituto specialistai pabrėžia, kad darbdavys gali prisidėti prie darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimo įvairiais būdais, kurie padeda kurti palaikančią, atvirą bei sveiką darbo aplinką. Šie būdai nebūtinai turi reikalauti didelių finansinių išteklių – pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energijos įmonė „Octopus Energy“ savo darbuotojams siūlo prieigą prie specialios mobiliosios programėlės, skirtos meditacijai, taip pat teikia patarimų finansiniais klausimais paslaugas bei leidžia naudotis įvairiomis šeimos gerovės iniciatyvomis.
Darbuotojai skatinami naudotis lanksčiu darbo grafiku, kad būtų užtikrinta sveika darbo ir poilsio pusiausvyra. Įmonės atstovai pastebi, kad darbuotojai, dalyvaujantys gerovės programose, pasiekia didesnį darbo efektyvumą ir pasitenkinimą darbu. Pastebima, kad geresnė pusiausvyra tarp darbo ir poilsio bei finansinės ir psichologinės pagalbos prieinamumas sumažino darbuotojų išsekimą ir pagerino bendrą darbo kultūrą.
Plačiau apie tai, kaip įmonės ar organizacijose gali prisidėti prie psichikos sveikatos stiprinimo skirdami bent 10 minučių kasdien atviram pokalbiui ar veiklai apie tai, kaip jaučiamės gyvenime ir darbe, rasite čia.
