„Tarpinstitucinis auditas atskleidė tai, apie ką buvo kalbama jau daug metų – NŽT veikla nepateisina nei visuomenės, nei steigėjo lūkesčių. Vertingiausią valstybės jai patikėtą turtą – žemę – valdo neefektyviai.
Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas.
Laukia diskusijos – kokią šią įstaigą norime matyti, ir ko reikia, kad išspręstume sistemines problemas ir valstybinė žemė būtų valdoma efektyviai, o įstaigos klientai netaptų biurokratijos įkaitais“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Abejotini sprendimai
Auditorių išvados skelbia, kad NŽT struktūra yra per daug decentralizuota, darbo užmokestis teritoriniuose skyriuose nekonkurencingas – mažesnis už kitų institucijų darbuotojų. Darbuotojų kaita per pastaruosius keletą metų padidėjo nuo 5 proc. iki 16 proc. Trūksta šeštadalio darbuotojų.
Įstaiga nuolat dalyvauja tūkstančiuose teisminių bylų ir daugybę laiko eikvoja atsakinėdama į skundus. Su teritoriniais skyriais dirbantys NŽT centro padaliniai skundams skiria didžiąją dalį darbo laiko, iš kurių 20 proc. atvejų yra dėl 30 metų senumo įvykių.
Dalis teisminių ginčų pasibaigia taikos sutartimis. Nėra aiškių kriterijų, kokiais atvejais taikos sutarčių sudarymo klausimai yra svarstomi ir priimami sprendimai.
Vienas garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjusių pavyzdžių – taikos sutartis su bendrove „SKR Baltic“ dėl 8 ha sklypo Vilniuje, Oslo g. 1 pardavimo. NŽT taikos sutartį sudarė po pusantrų metų trukusio teisminės mediacijos proceso. Buvęs NŽT vadovas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo NŽT dieną.
Taikos sutartyje numatyta visą sklypą parduoti, nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme nuo 2018 m. pabaigos vyko dėl žemės sklypo nuomos, kai NŽT be aukciono sutiko išnuomoti tik dalį žemės sklypo, reikalingą „SKR Baltic“ priklausančių statinių eksploatavimui.
Galimybės neskaidriai veiklai
STT periodiškai atlieka tyrimus ir nustato korupcines apraiškas NŽT veiklos srityse. Netinkama NŽT darbuotojų privačių interesų deklaravimo kontrolė, nevertinami galimi NŽT darbuotojų ryšiai ir sudaryti sandoriai su NŽT, galintys kelti interesų konfliktų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, jog dalis NŽT darbuotojų dėl prieinamos tarnybinės informacijos, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, juos išsinuomoti, gauti laikinai naudoti ir gauti ES paramos tiesiogines išmokas už deklaruotas žemės naudmenas, taip pat išvengti atsakomybės už galimai nesąžiningai deklaruotą žemės ūkio veiklą ar kitus pažeidimus.
Nustatyta darbuotojų, kurie kartu su šeimos nariais turi dešimtis nuomos sutarčių ar leidimų laikinai naudotis valstybine žeme. Deja, tokie duomenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nėra nurodomi darbuotojų privačių interesų deklaracijose.
Valstybinė žemė valdoma neefektyviai
Audito duomenimis, apie du trečdaliai NŽT valdomos valstybinės žemės – iš viso apie 640 tūkst. ha – neįregistruota Nekilnojamo turto registre.
Neįregistruotos valstybinės žemės inventorizacija, siekiant identifikuoti neteisėto jos naudojimo atvejus, neatliekama, nesukurtas NŽT ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bendradarbiavimo mechanizmas. Dėl to galimai apie 29 tūkst. ha yra dirbama neturint teisinio pagrindo – sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų.
NŽT taip pat neefektyviai administravo žemės pirkimo išsimokėtinai sutartis, praleido sankcijų pritaikymo terminus. Dalis skolininkų jau ir bankrutavo.
NŽT taip pat neefektyviai administravo žemės pirkimo išsimokėtinai sutartis.
Iki šių metų pradžios vis dar nebuvo atkurtos daugiau nei 4700 piliečių nuosavybės teisės į beveik 3500 ha žemės, miško ir vandens telkinių. Be to, sukaupta 5,7 mln. eurų neišmokėtų kompensacijų piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamą turtą, nes dėl dalies pinigų gyventojai nesikreipė į NŽT. Nerandama ir 7000 ha „čekinės“ žemės savininkų. Skaičiuojama, kad šios žemės vertė siekia 55 mln. Eur.
NŽT neefektyviai planavo ir vykdė žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Daugiau nei pusė patikrinimų nenustatoma pažeidimų, nes tikrinamieji informuojami iš anksto arba dėl netinkamos rizikingų atvejų atrankos.
Be to, neužtikrinta ir tinkama geodezininkų, matininkų, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo specialistų veiklos priežiūra. NŽT laiku nesuveda informacijos apie ūkio subjektų kvalifikacijos tobulinimą, dėl to šie tęsia savo veiklą neturėdami tam teisės, nenumatyta galimybė asmenims laikinai sustabdyti turimo pažymėjimo galiojimą.
Skaitmenizavimas užstrigo
Iš NŽT teikiamų 52 administracinių paslaugų pilnai skaitmenizuota tik 14, o rinkliavos nustatytos tik 5, todėl į valstybės biudžetą nesurenkama mažiausia 360 tūkst. eurų per metus.
NŽT ir kitų institucijų informacinės sistemos bei registrai ar atskiri jų moduliai nesusieti tarpusavyje, o tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti turima informacija. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema taip pat nėra pilnai skaitmenizuota, procesai vyksta nepagrįstai ilgą laiką, o NŽT ne visada gali užtikrinti jų kontrolę ir taikyti administracinę atsakomybę.
„Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinė pertvarka yra neišvengiama. Šiuo metu bendradarbiaudami su NŽT vadovybe rengiame planą, kaip, atsižvelgiant į audito rekomendacijas pertvarkyti organizaciją, kad jos veikla būtų efektyvesnė ir geriau atitiktų jai keliamus tikslus“, – sako žemės ūkio ministras.
Profsąjunga: auditas neobjektyvus
„NŽT darbuotojai šį auditą vertina kaip neobjektyvų, nekompetentingą ir nekorektišką. Jis buvo atliktas nesilaikant veiklos auditui keliamų reikalavimų ir rengiant audito ataskaitą visiškai nebuvo atsižvelgta į NŽT pateiktus išaiškinimus“, – 15min teigė NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Pasak A.Gelžinio, tobulinti žemėtvarkos procesus, procedūras ir algoritmus būtina, tačiau tai gali padaryti tik Žemės ūkio ministerija, kuri ir yra atsakinga už žemės ūkio politikos formavimą bei teisinės bazės tobulinimą. Jis tvirtino, kad NŽT nuolat teikia pasiūlymus ministerijai, tačiau jie dažnu atveju taip ir lieka dūlėti stalčiuose.
„Audite suformuluoti kai kurie pasiūlymai, pavyzdžiui, kad privatūs asmenys savo iniciatyva ir savo lėšomis formuotųsi sklypus laisvoje, nesuformuotoje valstybinėje žemėje, išties kelia didžiulę nuostabą“, komentavo A.Gelžinis.
