Europos Komisijos pozicija: Vyriausybė nepateikė rimtų argumentų
Europos Komisijos (EK) atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai.
„Pagal RRF reglamentą tam, kad būtų keičiami jau esami rodikliai, jų pasiekti turi būti neįmanoma ir tas neįmanomumas turi atsirasti dėl objektyvių priežasčių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, komentuodamas Komisijos sprendimą atmesti Lietuvos prašymą atidėti terminus iki 2025-ųjų pradžios.
„Mes nematome, kad būtų įvykdytos RRF sąlygos, leidžiančios kažkaip atidėti RRF rodiklių įgyvendinimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius taip pat teigė, jog prašydamas pakoreguoti su mokesčių reforma susijusius RRF plano terminus Vilnius nepateikė pagrįstų argumentų.
„Žiūrint į RRF taisykles, reikia pateikti arba pasiūlyti alternatyvą, kuri atlieptų tą priemonę. Vyriausybė to nepadarė. Jos tikslas – teisingesnė mokesčių sistema ir efektyvesnis viešasis sektorius, tačiau paaiškinti, kokios objektyvios priežastys to pasiekti neleidžia, to nebuvo padaryta. Vyriausybė realiai net nedetalizavo tų priežasčių“, – BNS ketvirtadienį teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.
„Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviem metams be jokio paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. (...) Tam reikėjo arba pasiūlyti alternatyvą, kuri atlieptų Vyriausybės plane nurodytus tikslus (...), arba paaiškinti, kokios objektyvios priežastys neleidžia to padaryti“, – pridūrė jis.
Vėliau eurokomisaras savo paskyroje „Facebook“ pridėjo, kad Vyriausybė taisyti plano dalies, susijusios su mokesčių reforma, net nebandė.
Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviem metams be jokio paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta.
Eurokomisaras pažymėjo, kad Komisija iki šiol buvo patenkinusi visus Bendrijos narių prašymus koreguoti su RRF planu susijusius įsipareigojimus – Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, kurios prašymas buvo atmestas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė anksčiau šią savaitę BNS sakė, kad Vyriausybė Komisijai nesiūlė koreguoti reformų tikslų – prašyta tik lankstumo dėl jų įgyvendinimo terminų.
Anot M.Vaščegos, Komisija nėra atlikusi skaičiavimų, kiek RRF lėšų gali netekti Lietuva, jei nebūtų laiku pasiekti joms gauti nustatyti rodikliai.
„Bendrame kontekste Lietuvos RRF lėšų naudojimas atrodo pakankamai neblogai“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Finansų ministerija išvardijo pateiktus argumentus
Pasak ministerijos, intensyvios derybos su EK dėl RRF plane numatytų terminų keitimo vyko nuo birželio 30 dienos, kai tam pritarė Vyriausybė.
„Lietuva derybų metu EK ne kartą teikė konkrečius argumentus dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių 2022–2023 metais, dėl kurių išsitęsė nacionalinės diskusijos dėl mokestinių pakeitimų ir kurios užkirto kelią plane numatytų rodiklių įgyvendinimui numatytais terminais“, – pranešime teigė Finansų ministerija, vadovaujama Gintarės Skaistės.
Jos teigimu, Komisijai buvo pateiktos aplinkybės apie ekonominį neapibrėžtumą dėl karo Ukrainoje, sulėtėjusį ekonomikos augimą 2022–2023 metais, aukštą infliaciją, išaugusias energijos kainas, užtrukusias konsultacijas su socialiniais partneriais dėl mokesčių paketo, taip pat apie minimalų šešių mėnesių įsigaliojimo terminą mokestiniams pakeitimams.
„Nepaisant EK vertinimo, kad pateikti argumentai nėra pakankami mokestinių terminų nukėlimui, Finansų ministerija ir toliau laikosi nuomonės, kad pateikti argumentai yra pakankamai svarūs“, – teigė ministerija.
Nepaisant EK vertinimo, kad pateikti argumentai nėra pakankami mokestinių terminų nukėlimui, Finansų ministerija ir toliau laikosi nuomonės, kad pateikti argumentai yra pakankamai svarūs.
Ministerija pasišaipė iš V.Sinkevičiaus
Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį BNS teigė, jog prašydamas pakoreguoti su mokesčių reforma susijusius RRF plano terminus Vilnius nepateikė pagrįstų argumentų bei priežasčių, kodėl tai turėtų būti padaryta.
Finansų ministerija eurokomisaro teiginius pavadino „neatitinkančiais tiesos“ ir „klaidinančiais visuomenę“, o V.Sinkevičių – „jokia forma nedalyvavusį Lietuvos ir Europos Komisijos derybose“.
Kviečiame už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingą komisarą V.Sinkevičių nesuskubti komentuoti derybų, kuriose jis nedalyvavo.
„Kviečiame už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingą komisarą V.Sinkevičių nesuskubti komentuoti derybų, kuriose jis nedalyvavo ir galimai nėra susipažinęs su faktine informacija, bei jų rezultatų. Tuo pačiu raginame V.Sinkevičių išnaudoti savo kaip Lietuvos deleguoto komisaro poziciją padedant visuomenei pristatyti kolektyvinę ir derybose išreikštą Europos Komisijos poziciją, teigiančią, jog „Naujos kartos Lietuva“ plane numatyti mokesčių pakeitimai yra ypatingos svarbos ir turi būti įgyvendinti kuo skubiau, kadangi atliepia dešimtmetį EK šaliai teiktas ir iki šiol neįgyvendintas rekomendacijas, be jų planas nebūtų atitikęs tvirtinimo reikalavimų ir tai, kad galimybių mokestinius tikslus keisti kitais alternatyviais įsipareigojimais nėra“, – nurodė ministerija.
V.Sinkevičius: Vyriausybė neįvykdė net tarpinių įsipareigojimų
V.Sinkevičius po ministerijos paskelbtos pozicijos savo paskyroje „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad Vyriausybės niekas nespaudė dėl terminų.
„Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą Seime ir kurią patvirtintų Europos Komisija. Ir tai net ir neskaičiuojant laiko, per kurį pats planas tapo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 metų liepos 28 dieną po ES Tarybos patvirtinimo“, – rašė jis.
Negana to, anot V.Sinkevičiaus, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.
„Galiausiai Lietuvos vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo EUR paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, Europos Komisija patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes vėlgi paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų galo. Šitą informaciją vyriausybė taip pat turėjo dar 2021-aisias metais.
Analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais be išimties viskas praeidavo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę“, – rašo eurokomisaras.
Lietuva turi dar mėnesį
EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plano terminus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.
Pasak Komisijos, Lietuva dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu, po kurių EK priims galutinį sprendimą.