„Kaip vieną didžiausių viešųjų pirkimų sistemos problemų matome nepakankamą tiekėjų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba ieškome sprendimų, kaip elektroninių įrankių pagalba supaprastinti dalyvavimo pirkimuose procedūrą. Taip pat įtakos turi neigiama nuomonė apie viešųjų pirkimų skaidrumą, tiekėjų žinių trūkumas ir nepasitikėjimas sistema, perkančiųjų organizacijų negebėjimas surašyti sąlygas taip, kad pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų. Tikimės, kad prie šių problemų sprendimo prisidės didesnis duomenų atvėrimas, įgyvendinama viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo reforma, kuri nukreipta tiek į tiekėjų, tiek į perkančiųjų organizacijų mokymą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškodama būdų kaip tobulinti viešųjų pirkimų sistemą šiuo metu vykdo viešąsias konsultacijas. Perkančiųjų organizacijų ir verslo atstovai kviečiami pildyti apklausas ir teikti pasiūlymus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos specialistų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad konkurencijos nebuvimas viešuosiuose pirkimuose gali padidinti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas, sumažinti galimybes racionaliausiu būdu panaudoti valstybės lėšas.
Lietuvoje 2018–2020 m. visos perkančiosios organizacijos daugiau negu pusę (53 proc.) tarptautinių ir supaprastintų, išskyrus mažos vertės, viešųjų pirkimų vykdė iš vieno tiekėjo: 39 proc. dalyvaujant tik vienam tiekėjui, 14 proc. – vienas tiekėjas liko po procedūrinių atmetimų. Rizikingiausi sektoriai, kuriuose vieno tiekėjo viešųjų pirkimų dalis didžiausia, yra IT, remonto ir priežiūros paslaugų, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų, medicinos įrangos, farmacijos ir higienos produktų.
