Intensyviai buvo dirbama ir prie kitų ministerijos prioritetinių sričių – verslo aplinkos gerinimo, biurokratinės naštos įmonėms mažinimo.
„Šiais metais labai sustiprinome pajėgas medžiodami investicijas, užsienio talentus ir ieškodami naujų eksporto rinkų Lietuvoje pagamintiems produktams. Padėjome pamatus Inovacijų agentūros steigimui. Visa tai kartu sudėjus reiškia atviresnę, inovatyvesnę ir naujas rinkas užkariaujančią Lietuvą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė dar viena sėkme laiko sprendimą Lietuvai vienai pirmųjų Europoje įsivesti galimybių pasą, kuris tapo viena iš pagrindinių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pasu nuolat ar laikinai naudojasi apie 2 mln. šalies gyventojų.
Dėmesys šiais metais skirtas ekonominių santykių stiprinimui visame pasaulyje ir eksporto rinkų diversifikavimui, prioritetas teiktas ne tik Europai, bet ir JAV bei Pietryčių Azijos regionui. Skatinant verslo ryšius buvo organizuotos verslo misijos į JAV, Europos valstybes ir Jungtinius Arabų Emyratus. Jau įsteigtos naujos komercijos atašė pareigybės JAV ir Vokietijoje, o Taivane turėtų atsirasti Lietuvos prekybos atstovybė. Šiuo metu atliekami tolimesni darbai dėl ekonominio atstovavimo stiprinimo Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Italijoje.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiais metais augo beveik ketvirtadaliu. Ir toliau skatinsime šalies eksportą, nes tai yra pagrindinis mūsų ekonomikos variklis“, – sakė ministrė.
„Puikių rezultatų pasiekta vykdant inovacijų reformą. Kitų metų pavasarį veiklą pradės Inovacijų agentūra. Ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Ši įstaiga administruos pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones: ekspertinę ir konsultacinę pagalbą, prieigą prie finansavimo ir paramos priemonių, infrastruktūros kūrimą. Tikimasi, kad tai sudarys prielaidas atsirasti dar daugiau startuolių ir inovacijų, aktyvės mokslo ir verslo bendradarbiavimas, didės įmonių produktyvumas, eksportas“, – rašoma ministerijos pranešime.
Šiais metais sudarytos 22 sutartys su stambiais užsienio investuotojai, kurie sukurs daugiau kaip 4,3 tūkst. naujų darbo vietų ir investuos apie 530 mln. eurų. Valstybės parama suteikta 7 stambiems verslo projektams, kurie bendrai sukurs apie 2000 darbo vietų, investicijos sieks 416 mln. eurų. Šalies įmonėms paskirstyta apie 200 mln. eurų ES paramos.
Vadinamuoju darbuotojų relokacijos įstatymų paketu palengvintos galimybės iš Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių perkelti verslus į Lietuvą ir atvykti perkeliamų įmonių darbuotojams bei jų šeimos nariams. Šie pakeitimai jau atvėrė duris į Lietuvą mažiausiai 44 Baltarusijos įmonėms.
Pradėta atvirų duomenų reforma, kuri turėtų paskatinti naujų verslų ir paslaugų kūrimą. Jau dabar visuomenei ir verslui prieinama daugybę metų kauptų valstybės institucijų ir Registrų centro duomenų, o ateityje šių duomenų kiekis vis augs. Taip pat patvirtintas valstybės įmonių veiklos gerinimo ir pertvarkos planas – numatyta, kad iš 47 įmonių turėtų likti ne daugiau kaip 35. Pradėtas kasmetinis verslo priežiūros institucijų darbo vertinimas – jau dabar matoma, kad viešai skelbiami rezultatai paskatino įstaigų pažangą, sumažėjo įmonių išlaidos.
Per šiuos metus daugiau kaip 54 tūkst. nuo karantino suvaržymų nukentėjusių įmonių ir asmenų buvo paskirstyta beveik 300 mln. eurų.
