„Neturėjome tikslo siaurinti grupes. Turėjome ilgą, daugiau nei metus diskusiją su Konkurencijos taryba, su Europos Komisijos ekspertais. Papildomai remiamų asmenų grupės dalyvauja vienintelėje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – įdarbinimas subsidijuojant šitoms papildomoms asmenų grupėms – kada darbdavys juos įdarbina, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete ketvirtadienį aiškino ministerijos atstovė Milda Kojelienė.
„Visos kitos priemonės – parama mokymuisi, verslui, judumui nepriklauso nuo to, ar žmogus priklauso papildomai remiamai grupei, ar ne“, – pridūrė ji.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė teigė buvusi nustebinta sprendimo sumažinti remiamų asmenų grupes.
„Ar pas mus sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius tarp 45 ir 50, pas juos atsirado labai daug potencialo, kad mes jų nutarėme neremti? Lygiai taip pat jaunimas – buvo iki 29 metų, dabar jaunimas bus remiamas iki 24 metų, tai reiškia, kad ir įdarbinant tokius žmones nebus nei galimybės subsidijuoti darbuotojų, ir jokių kitų paskatų“, – klausė A. Maldutytė.
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad siūlomas pakeitimas yra racionalus.
„Ką girdime iš žmonių, organizacijų, kurios dirba su bedarbiais, labai sudėtingas amžius yra 55+ įsidarbinti. Jei tokia žema riba, kai remiame 45 metų žmones, tai būdami 59 metų visiškai jokių šansų nebeturime“, – sakė ji.
Anot M. Kojelienės, Užimtumo įstatymo pakeitimai derinami prie Europos Sąjungos teisės, nes norint taikyti valstybės pagalbos taisykles minėtas grupes reikia priderinti prie bendrosios išimties reglamento, kurį tvirtina Briuselis.
„Ten aiškiai išdėstyta – nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintys asmenys. Visos šitos grupės bendrosios išimties reglamente pakliūva į Užimtumo įstatymą, kad galėtume taikyti valstybės pagalbą. Tai nėra tikslas siaurinti“, – komitete sakė M. Kojelienė.
