Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.
Būsimus kapitalo rinkos planus pristatys finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir „Nasdaq“ biržos viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė.
Anksčiau Lietuvos bankas inicijavo sprendimus, kurie palengvintų įmonių galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą. Anot jo, išplėtota kapitalo rinka taip pat didintų taupymo ir investavimo priemonių įvairovę gyventojams.
Taip pat norima įkurti Kapitalo rinkos tarybą, kuri turėtų tarpininkauti tarp rinkos dalyvių ir reguliuojančių institucijų.
Aiškinantis kapitalo rinkos plėtros galimybes LB konsultavosi su finansų rinkos dalyviais, investuotojais, teisininkais, mokesčių inspekcija, „Nasdaq“ birža, vertino kitų šalių patirtį, rinkoje esančius taupymo ir investavimo produktus, atsižvelgė į Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko nuomonę.
Šiuo metu vietos biržoje vyksta prekyba akcijomis ir obligacijomis, tačiau pirminiai vieši siūlymai nėra dažni, taip pat nėra paplitęs investavimas į biržoje prekiaujamus fondus, algoritminė prekyba, robotizuoti patarimai ar portfelio valdymas, kol kas nėra ir investicinės sąskaitos.
Manoma, kad kapitalo rinkos plėtrą paskatintų ir platesnis valstybės valdomų įmonių įtraukimas į biržos prekybos sąrašus, tai tai padidintų jų prieigą prie kapitalo, įmonės pritrauktų naujų Lietuvos ir užsienio investuotojų.
Praėjusiais metais Lietuvos kapitalo rinkos, apimančios „Nasdaq“ Vilnius biržos prekybos sąrašus, vertė siekė beveik 7 mlrd. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys.
