ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė įsitikinusi, kad 2022 metais tam reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. eurų, tuo metu kol kas suplanuota tik 2,88 mln. eurų.
„Šiemet, metų pradžioje buvo paprašyta visų savivaldybių suinventorizuoti tik blogos būklės statinius, kuriuos reikėtų rekonstruoti, ir paskaičiuoti lėšų poreikį. Jis sudaro vieną milijardą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant kitų metų biudžeto projektą pranešė R.Mininienė.
Be kita ko, ji pabrėžė, kad savivaldybės nesistengia spręsti melioracijos statinių problemų.
„Jeigu ir toliau taip nebus prižiūrimi grioviai, viskas pradeda užaugti, nes tų lėšų, kurios skiriamos, pakanka patvarkyti avarinę situaciją, atlikti kažkokius kosmetinius remontus, o ne normaliai prižiūrėti geros būklės griovius“, – teigė ji.
R.Mininienė pabrėžė, kad rekonstruotus statinius prižiūrėti reikėtų po 19 mln. eurų kasmet.
Kaimo reikalų komitetas siūlo finansavimą didinti atsižvelgiant į Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos prašymą – jis pritarė, kad biudžete būtų rasta papildomai 36 mln. eurų, iš jų 19 mln. eurų statinių priežiūrai ir 17 mln. eurų – rekonstravimui.
Asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis teigė, kad kasmet iš biudžeto šių statinių priežiūrai skiriama maždaug 11 mln. eurų, bet šių lėšų nepakanka.
„Negali net pusės ūkininkų paraiškų patenkinti“, – teigė jis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad daugiau lėšų melioraciją pasieks peržiūrėjus mokesčių sistemą.
„Kol nėra didinami ir peržiūrimi mokesčiai, pajamos nedidėja. Jeigu bus peržiūrėti lengvatų klausimai, tai melioracijai finansavimas bus peržiūrėtas. Bent jau toks pažadas yra duotas iš Finansų ministerijos“, – komiteto posėdyje teigė ministras.
„Melioracijos fonde visada trūko ir truks pinigų“, – pridūrė jis.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis yra sakęs, kad melioracijos padėtis yra labai sunki, nes valstybei priklausantys inžineriniai statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo savivaldybės, yra nusidėvėję apie 73,4 proc.
