Grupės Seimo narių teigimu, dauguma ilgalaikių bedarbių negali tiesiogiai pereiti į kitų sektorių įmones, nes darbams atlikti reikalingos tam tikros žinios ar praktinė patirtis. Nekvalifikuotų darbų pasiūla visada yra ribota, o net 40,8 proc. ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos.
„Siekiant mažinti tokių bedarbių skaičių bei valstybės biudžetui tenkančią išmokų mokėjimo naštą, siūlome darbo paieškos išmoką gaunančiuosius ar ją gavusiuosius įtraukti tarp asmenų, kuriems gali būti taikomos užimtumo rėmimo priemonės – aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos“, – argumentuoja Seimo nariai pataisų aiškinamajame rašte.
Siūlomo įstatymo projekto galiojimas numatytas iki šių metų pabaigos.
Tačiau ministerija teigia, kad priėmus projektą, užimtumo didinimo programų dalyviais galėtų tapti apie 91 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių, įskaitant studentus ir aktyviai darbo ieškančius bedarbius, kurie turi darbo rinkoje paklausias profesijas ir kurie šiuo metu gauna ar anksčiau gavo darbo paieškos išmoką.
„Tai prieštarautų užimtumo didinimo programos tikslui, nes užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos atskiroms labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms, bet ne asmenims, kuriems papildoma pagalba įsidarbinant nereikalinga“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
SADM nurodo, kad užimtumui didinti gali būti rengiamos ir kitos programos. 23 savivaldybėse įgyvendinamas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis.
Be to, kaip argumentuoja ministerija, papildomai tikslinei grupei įtraukti į užimtumo programas reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu Užimtumo įstatyme nustatyta, kad į savivaldybių organizuojamas užimtumo didinimo programas gali būti įtraukiami: rūpintiniai iki 25 metų, nėščios moterys, vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantys asmenys, taip pat asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra, vyresni kaip 40 metų asmenys ir kiti.
2020 metais darbo paieškos išmoką (200 eurų) gavo 252,2 tūkst. bedarbių, tai yra, 91 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų (ji buvo mokama turintiems bedarbio statusą ir nedalyvaujantiems aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse bedarbiams).
Nuo šių metų sausio darbo paieškos išmokos (212 eurų) skyrimo sąlygos buvo sugriežtintos.
Darbo paieškos išmoka įvesta valdyti pandemijos pasekmėms. Šios išmokos mokėjimas numatytas iki vasaros pabaigos.
