Ministerija pataria darbuotojams: nepasirašykite dokumentų nepasikonsultavę

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime primena Darbo kodekso reikalavimus, kurie turi būti išlaikomi visais atvejais. Darbuotojams patariama atidžiai išstudijuoti savo teises, konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija, o darbdaviams, kurie dėl karantino ribojimų negali suteikti darbo – tartis su darbuotojais arba skelbti prastovą ir kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčio mokėjimui prastovos metu.

Jeigu darbuotojo atliekama funkcija tapo perteklinė

Valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas pati savaime nėra priežastis, dėl kurios darbdavys gali atleisti darbuotojus. Tačiau gali atleisti, kai darbuotojo funkcija tampa pertekline, pavyzdžiui, per karantiną uždarius kavines, nebereikia padavėjų.

Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, pagal nustatytus kriterijus turi būti daroma atleidžiamų darbuotojų atranka.

Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, jeigu:

1. jie šioje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2. jie augina daugiau kaip tris vaikus iki 14 metų arba vieni augina vaikus iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat – jeigu vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 proc. darbingumo lygis, arba prižiūri senatvės pensijos amžiaus šeimos narius, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

3. jie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami įmonėje;

4. jiems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;

5. jiems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

6. jie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.

Pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės kolegų kvalifikaciją.

Atleidimas – įspėjus, mokant išeitinę, laikantis ribojimų

Atleidžiant darbuotoją be jo kaltės, būtina prieš atleidimą įspėti raštu, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas, laikytis įspėjimo terminų.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (kaip minėtame pavyzdyje dėl padavėjų) jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat numato, kad ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui darbdavys turi išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:

• 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.

• 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

ILGALAIKIO NEDARBO IŠMOKA. Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

• 5–10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.

• 10–20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.

• Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą".

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

RIBOJIMAI. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, jeigu esate nėščia darbuotoja arba darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų.

Jeigu darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo savo noru, ribojimai negalioja, keičiasi įspėjimo terminai, negauna jis ir išeitinės išmokos. Jeigu nepavyksta su darbdaviu susitarti nutraukti darbo santykius remiantis Darbo kodeksu, darbuotojams reikėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją tel. nr.: (8 5) 213 9772.

Darbdavys negali versti eiti atostogų

Nepaisant kylančių sunkumų dėl karantino, darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus.

Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų už daugiau nei už metus.

Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Remiantis Darbo kodeksu, kasmetinės apmokamos atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 12 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:

• 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,

• 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,

• 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba penkias dienas per savaitę,

• 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba šešias dienas per savaitę.

Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.

Apmokamų atostogų metu mokami atostoginiai. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbuotojas pageidauja juos gauti su darbo užmokesčiu. Jų dydis priklauso nuo atostogų trukmės ir tris mėnesius iki jų gauto vidutinio darbo užmokesčio.

NEMOKAMOS ATOSTOGOS. Išėjus nemokamų atostogų atostoginiai nėra mokami. Svarbu žinoti, kad nemokamų atostogų metu darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu, bet aktualiausias šiuo atveju sveikatos draudimas.

Jeigu darbuotojas bent vieną dieną per mėnesį dirbo, tuomet už tą mėnesį susimokėti privalomojo sveikatos draudimo savarankiškai nereikia – draudimas galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką reikia susimokėti savarankiškai.

Jeigu įmokų nesusimokėsite, negalėsite gauti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, o nesumokėtos įmokos gali būti išieškomos. Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 42,37 eurus per mėnesį.

Ką daryti, jeigu netekote darbo

NEDARBO IŠMOKA IR UŽIMTUMO TARNYBA. Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, o taip pat – gauti nedarbo išmoką. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.

Nedarbo išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau).

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

• 1–3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),

• 4–6 mėnesį – 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,

• 7–9 mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

• Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Jeigu į Užimtumo tarnybą įsiregistravęs žmogus yra gavęs išeitinę išmoką, nedarbo išmoka pradedama mokėti šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, jei išeitinė išmoka siekė 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydį, nedarbo išmoka bus pradėta mokėti po 2 mėnesių nuo įsiregistravimo ir bus mokama 9 mėnesius.