Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, bus ieškoma sprendimų, kaip išlaikant patį II pensijų pakopos tikslą – kaupimą senatvei – padidinti sistemos patrauklumą ir patogumą žmonėms.
„Girdime žmonių nusiskundimus II pensijų pakopa ir ieškome sprendimų, kaip juos atliepti. Matome, kad skaičiai palankūs kaupiantiems. Kaupiantieji dėl valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų, prisidėjimo ir dėl investicinės grąžos jau pasitrigubino įmokėtas sumas, t. y. vidutiniškai 100 eurų, pervestų nuo atlyginimo, dabar yra 300 eurų, kuriuos žmonės panaudos sulaukę pensijos.
Kita vertus, valstybės prisidėjimas nebuvo atvaizduojamas, be to, yra atvejų, kai žmogus tikrai nebegali taupyti ar jam net nebėra tikslo taupyti pensijai. Tokie žmonės jaučiasi „įrakinti“, todėl parengėme pasiūlymus, kurie atlieptų jų atvejus, ir kviesime darbdavių ir darbuotojų atstovus kartu rasti sprendimus, kaip patobulinti sistemą ir pasiekti didesnių pensijų“, – sako V.Šilinskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ant diskusijų stalo gulantys siūlymai yra naudingi pensijų sistemos dalyviams ir didintų jos patrauklumą.
„Kai žmonės serga kritinėmis ligomis, jau tai yra ne apie taupymą pensijai ir jie turėtų turėti galimybę atsiimti tokias lėšas“, – LRT radijui trečiadienį sakė V.Šilinskas.
Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad tokiu pasiūlymu ministerija manipuliuoja žmonėmis, gyventojai apskritai neturėtų būti automatiškai įtraukiami į kaupimą.
„Sumanymas įtraukti žmones, bet nekviesti jų, kaip paprastai yra kviečiami klientai, pirkti kokią nors paslaugą ar prekę, tai yra tiesiog toks įrašymas tikintis, kad žmogus neapsižiūrės. Tokiu būdu žmonės lieka ir tikrai po to piktinasi“, – LRT radijui kalbėjo R.Lazutka.
Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus nepritaria ministerijos siūlymui pensijos įmokas atsiimti anksčiau.
„Lietuvoje esanti sveikatos apsaugos sistema garantuoja gydymą visiems gyventojams, nesvarbu, kokio sunkumo liga jie serga ir nesvarbu kokias pajamas tas žmogus gauna“, – sakė R.Lazutka.
Pagrindiniai siūlymai, dėl kurių kviečiami diskutuoti socialiniai partneriai:
- Daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti 24 mėn. kas 10 metų.
- Ilgesnis laikotarpis apsispręsti dėl kaupimo. Paprastai tariant, tai leistų žmogui, ir praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau, net kai nuo jo atlyginimo pradedamos nuskaičiuoti įmokos.
- Nenorintiems kaupti – mažiau siūlymų tai daryti. Šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3-ejus metus iki kol sukaks 40 metų siūloma kaupti II pensijų pakopoje. Įvertinęs finansinę situaciją ir lūkesčius, žmogus turi apsispręsti, ar dalyvauti kaupime. Siūloma, kad apskirtai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus, t. y. jam tik 2 kartus reikės atsisakyti, jei kaupti žmogus nenorės. Svarbu tai, kad pradėti kaupti žmogus galės bet kada.
- Daugiau galimybių apsispręsti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Tuo metu, vertinant galimybes pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos – daugiau, bet išimtinių galimybių, t. y. sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už II pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių. Mažus mokesčius pavyko pasiekti numačius automatinį įtraukimą, dėl kurio fondams neliko reklamos ir pardavimo kaštų. Tai leido administravimo mokestį sumažinti per pusę (nuo 1% iki 0,5%).
II pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM primena, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Per metus tai yra apie 324 eurai.
Svarbu tai, kad skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
LIPFA pozicija dėl ministerijos siūlymų II pensijų pakopos tobulinimui
Reaguodama į šiandien Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą siūlymą dėl II pensijų pakopos tobulinimo, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teikia savo poziciją dėl planuojamo Pensijų kaupimo įstatymo keitimo.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina diskusijas, kuriomis siekiama tobulinti sistemą, didinti jos patrauklumą ir patogumą žmonėms. Ministerijos siūlymas iš dalies atliepia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo esmę, kad pensijų sistema veikia darniai, o numatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis.
Vis tik, LIPFA atkreipia dėmesį, kad dalis naujausių siūlymų tikslų tobulinti sistemą ne tik neatlieptų, bet priešingai: įneštų sumaišties ir bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą.
Klausimų kelia ministerijos siūlymas iki 24 mėn. kas 10 metų ilginti laikino pensijų kaupimo sustabdymo terminą, kurį būtų galima skaidyti. Šiuo metu taikomas 12 mėn. laikotarpis.
LIPFA nuomone, toks siūlymas kelia abejonių. Kitaip tariant, ministerija siūlo, kad žmogus per visą savo darbingą gyvenimą 8-erius metus nekauptų pensijos (jei tarsime, kad žmogus šia galimybe pasinaudos 100 proc, kiekvieną dešimtmetį praleisdamas po dvejus metus). Tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje galėtų turėti daugiau žalos nei naudos.
Kadangi viena pagrindinių pensijų sistemos stiprybių yra jos masiškumas ir stabilumas, naujausi siūlymai potencialiai galėtų turėti neigiamos įtakos pensijas kaupiančių gyventojų investicinei grąžai. Vien skaičiuojant matematiškai, jo sukaupta suma bus penktadaliu mažesnė. O atsižvelgiant į jau minėtą visos sistemos išbalansavimą (ir, tikėtina, dėl to mažesnę bendrą investicinę grąžą), nuostoliai būtų dar didesni.
Tokiu atveju kyla klausimas – kiek naujieji ministerijos siūlymai prisidės prie to, kad šiuo metu vidutinį atlyginimą (apie 1300 Eur. „į rankas”) gaunantis gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, gautų bent 1000 eurų (70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią) pensiją? Šiuo metu, kaip žinia, vidutinė pensija yra apie 590 eurų.
LIPFA skaičiavimais, nuo 2004 m. kaupęs ir visą šį laikotarpį vidutinį atlyginimą gavęs asmuo, įvertinus faktinę vidutinę grąžą bei faktinius atskaitymus, pensijų kaupimo sąskaitoje dabar yra vidutiniškai sukaupęs 16 tūkst. eurų (arba 13 vidutinių atlyginimų).
Ministerijos siūlymas dėl automatinio žmogaus įtraukimo į pensijų sistemą yra logiškas –apklausos rodo, kad tai gana daug aistrų bei diskusijų kelianti tema. Tačiau svarstydami šiuos pasiūlymus turime nepamiršti, kad geriausios pasaulyje pensijų kaupimo sistemos – tos, kuriose dalyvavimas yra privalomas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra giliai įsitikinusi, kad naujausias Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas yra perviršinis ir tik bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą bei įneštų papildomos sumaišties.
