„Šiuo metu veikianti sistema pirkimų vykdytojus verčia labiau domėtis procedūromis, o ne perkama preke ar paslauga. Norime iš esmės keisti požiūrį į viešuosius pirkimus – pirmenybė turi būti teikiama kokybiškų prekių, paslaugų ar sprendimų įsigijimui, renkantis ne mažiausios kainos, o didžiausio ekonominio naudingumo kriterijų. Per metus viešiesiems pirkimams šalyje išleidžiama apie 5,5 mlrd. eurų, todėl skiriamos lėšos turi garantuoti aukštos kokybės viešąsias paslaugas“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
V.Jurgutis pabrėžia, kad pokytis būtų įgyvendinamas užtikrinant ir augantį pirkimų skaidrumą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama išsamiai aptarti kasdien kylančius iššūkius, svarbiausias problemas ir galimus jų sprendimo būdus šiemet surengė per pusšimtį susitikimų ir diskusijų su įvairių įstaigų bei organizacijų atstovais.
Diskusijų metu paaiškėjo, jog daugiausiai rūpesčių kelia dvi sritys. Pirmoji – kad viešųjų pirkimų praktika yra orientuota į pirkimo procedūras, o ne į galutinį rezultatą, antroji – kad verslas neišnaudoja visų galimybių prekes, paslaugas ir darbus pasiūlyti viešajam sektoriui.
Šios sritys turėtų būti pagrindinės, kurioms daugiau dėmesio turėtų skirti tiek įstaigos, kurios formuoja viešųjų pirkimų politiką, tiek perkančiosios organizacijos.
Pasak V.Jurgučio, siekiant sumažinti administracinę naštą ir biurokratiją viešųjų pirkimų dalyviams, siūloma standartizuoti pirkimo dokumentus ir sutartis, automatizuoti pirkimų procesus. Tai leistų paprasčiau ir greičiau atlikti pirkimus, o lengvai suprantami ir prieinami duomenys suteiktų daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų sistemoje bei galimybę įvertinti ir palyginti pirkimų rezultatus.
Tuo pačiu norima pritraukti daugiau verslo atstovų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – didesnė konkurencija leis pirkimų organizatoriams pasirinkti tinkamiausias prekes ir paslaugas, o verslui atsiras papildoma galimybė užsidirbti.
