„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša Konstitucija

Pensijų sistemos optimizavimo planas įspraustas į griežtus rėmus – Konstitucija neleidžia nusavinti pensijų fonduose sukauptų lėšų, o tokių užmojų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo, rodo 15min gautas Teisingumo ministerijos išaiškinimas. Jei ne Konstitucijoje įtvirtintos teisės į nuosavybę, tikėtina, kad pensijų sistemos pertvarka būtų gerokai griežtesnė.
Pensija
Pensija

Teisingumo viceministras Donatas Matuiza gegužės 4 d. parengė išaiškinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pensijų kaupimo sistemos klausimais.

Nors neaišku, į kokius klausimus teko atsakinėti, tačiau iš D.Matuizos pateikiamų atsakymų matyti, jog SADM domėjosi, ar galima nusavinti pensijų fondų dalyvių sukauptas lėšas.

Ministerijai paaiškinta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime ir 2014 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo, kad asmens teisė į specialiuose pensijų fonduose jau sukauptas lėšas sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, o šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Donatas Matuiza
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Donatas Matuiza

„Pensijų kaupimo sistemos dalyvio nuosavybė yra nuo šio asmens draudžiamųjų pajamų apskaičiuota ir į jo asmenine pensijų sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje pervesta sumokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis – kaupiamoji pensijų įmoka, taip pat už ją įsigytas turtas ir iš jo gautos investicijų pajamos (sąnaudos)“, – dėstoma D.Matuizos atsakyme.

Toliau jis SADM paaiškina, kad nuosavybė gali būti paimama tik visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant – be atlyginimo atimti šios nuosavybės negalima.

„Pensijų fonduose esančių lėšų pervedimas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nenustačius už tai teisingo atlyginimo, būtų priverstinis nuosavybės paėmimas (nusavinimas)“, – teigiama išaiškinime.

Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, kokie pakeitimai bus atliekami pensijų sistemos pertvarkos metu. Ministro pirmininko patarėjas Tomas Beržinskas 15min žada, kad konkretus pasiūlymai bus pateikti dar rugsėjį, kai jie bus parengti – tuomet startuos derinimo su visuomene, socialiniais partneriais, bei kiti etapai.

Gina pensijų fondų dalyvių teises

Teisingumo ministerija taip pat aiškina, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos – teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Tačiau taip nėra antros pakopos pensijų sistemos atveju. Mat pervedama įmoka į pensijų fondus jau anksčiau buvo sumažinta nuo 5,5 proc. iki 2 proc. darbo užmokesčio. O šiuo metu svarstoma atsisakyti ir suplanuoto 3,5 proc. įmokų tarifo nuo 2020 metų. Tačiau Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už ankstesnių sąlygų pabloginimą turėtų būti kompensuota.

Viktorija Savicka / 15min nuotr./Senatvė
Viktorija Savicka / 15min nuotr./Senatvė

Asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos.

„Jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia sumažinti iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus ir skirtą būsimoms senatvės pensijoms kaupti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“, – išaiškinime cituojamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pati pjauna, pati rėkia

Teisingumo ministerija pastebi, kad pati valstybė prisidėjo prie to, kad antra pensijų pakopa tapo neveiksminga.

Ministerijos ekspertai vertina, kad naujos pensijų sistemos reformos atskaitos taškas turėtų būti aiškus siekis nebloginti pensijų kaupimo sistemos dalyvių padėties.

„... kyla pagrįsta abejonė dėl valstybės veiksmų, kurių buvo imtasi iki šiol, kiek tai susiję su pensijų kaupimo sistemos pertvarkomis. Svarstytina, ar pati valstybė, pertvarkydama ir keisdama pensijų kaupimo sistemą, mažindama lėšų dalį, pervedamą į specialiuosius pensijų fondus, nesudarė prielaidų paneigti pačios kaupiamosios pensijos esmės“, – teigia D.Matuiza.

Ministerija netgi siūlo svarstyti tokį pensijų kaupimo sistemos reformos modelį, kad įmokų tarifai būtų pakeisti tiek, kad sukurta sistema pasiteisintų ekonomiškai ir atitiktų pradinį jos sukūrimo tikslą ir dalyvių, pasirinkusių šią sistemą, lūkestį.

O kuriant antrąją pakopą buvo numatyta, kad ilgalaikis pensijų reformos tikslas – pakeisti pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, tačiau perskirstymas ne padidėtų, bet sumažėtų. Sistema turėjo apimti visus gyventojus.

Seimas dar 2002 m. priėmė pensijų sistemos reformos įstatymą, kuris buvo skirtas apibrėžti kaupimą pensijų fonduose. Aiškinamajame rašte tuomet buvo teigiama, kad tokio modelio privalumas – apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo siekiant sumažinti bendrą riziką. Darbingo amžiaus žmonėms buvo sudaryta galimybė dalį jų vartojimo iš darbingo amžiaus perkelti į senatvę.

„Valstybė prisiėmė ilgalaikį įsipareigojimą pertvarkyti pensijų sistemą, įteisinant sistemoje du elementus — einamosiomis įmokomis pagrįstą sistemą ir kaupiamąją“, – aiškinama Teisingumo ministerijos rašte.

123rf.com nuotr./Tuščia piniginė
123rf.com nuotr./Tuščia piniginė

Ministerijos ekspertai vertina, kad naujos pensijų sistemos reformos atskaitos taškas turėtų būti aiškus siekis nebloginti pensijų kaupimo sistemos dalyvių padėties, nepažeisti konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, nuosavybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.

15min jau rašė, kad braižomo plano gairėse matyti, kad antros pakopos pensijų sistemos dalyviai gali nukentėti.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprūpinimas, gali būti daromi tik valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei, įvykus gaivalinei nelaimei ir kt.), kai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų.

Privalomam atskaitymui iš atlyginimų – taip pat ne

Panašu, kad SADM domina ir galimybė kaupiančiuosius pensijų fonduose užkrauti privalomomis įmokomis. Šiuo metu dalis pensijų fondų dalyvių už papildomą 2 proc. įmoką nuo atlyginimo gauna 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio paskatą.

Teisingumo ministerija aiškina, kad privalomai iš darbo užmokesčio gali būti išskaitomi tik mokesčiai, o įmokos į pensijų fondus šios sąlygos netenkina. Taip pat privalomos gali būti išskaitos įsiskolinimams padengti. Todėl papildomos išskaitos galėtų būti daromos paties darbuotojo prašymu.

„Įstatymo pagrindu nustačius prievolę asmeniui mokėti tam tikras įmokas, jei jos nelaikomos mokesčiais, turėtų būti įvertintas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą principas, kuris yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą“, – aiškino D.Matuiza.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs