„Savo esme tokią kryptį mes palaikome, o po to vertinsime visas mechanizmų alternatyvas. Savo esme ta kryptis yra teisinga, nes sieja finansavimą su būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimu“, – BNS tvirtino V.Šapoka.
Jo nuomone, toks sprendimas paskatintų visas bendrijos nares įgyvendinti būtinas pertvarkas.
„Tai būtų tam tikra paspirtis ir objektyvi nuomonė iš Europos Komisijos dėl struktūrinių reformų, į kurias šalys turėtų koncentruotis. Bet reformos reikalingos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Toks mechanizmas galėtų atnešti naudos visai Europos Sąjungai“, – tvirtino finansų ministras.
Dabar finansavimas iš pagrindinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų skiriamas, jeigu šalis atitinka tam tikras išankstines sąlygas, susijusias su finansavimo strategijų, dokumentų parengimu ir geru administravimu.
Tuo metu svarstoma daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms, makroekonomikai, teisinei sistemai ir migracijai.
Pavyzdžiui, jei šalis nesilaikytų teisės viršenybės nuostatų, finansavimas jai būtų stabdomas arba net įšaldomas. Dėl to papildomų rizikų gali atsirasti Lenkijai, kuri kritikuojama dėl teismų reformos ir pabėgėlių nepriėmimo.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai pabrėžė, kad šalis privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai. Fondo ekspertų vertinimu, pagrindinis šiuolaikinės ekonomikos produktyvumo augimo variklis yra žmogiškasis kapitalas.
Dar viena sritimi, itin svarbia Vakarų Europą siekiančiai pasivyti Lietuvos ekonomikai, TVF ekspertai įvardija kol kas lūkesčių nepateisinančią inovacijų politiką, nors jai skiriama gana nemažai viešųjų finansų lėšų.
Lietuva taip pat raginama i įgyvendinti struktūrines fiskalines reformas, kurios turėtų būti orientuotos į ekonomikos augimą ir pajamų didinimą. Tai, be kita ko, padėtų realizuoti valdančiųjų tikslą sumažinti pajamų nelygybę, tuo pat metu išlaikant makroekonomikos ir finansų stabilumą.
