Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

J.Narkevičius pristatė savo nuveiktus darbus: „Kai kuriomis temomis prašau manęs neklausinėti“

Penkis mėnesius dirbantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako padaręs daug, nors pripažįsta, kad kai kur projektai vėluoja. Į spaudos konferenciją antradienį žurnalistus sukvietęs ministras prašė jo neklausinėti nei apie žvyrkelių asfaltavimą, nei apie vėluojantį „Rail Baltica“ projektą, tačiau užsiminė apie naują vėžę į Gardiną Baltarusijoje pro Druskininkus. Tiesa, ten bėgiai jau seniai išardyti, o vietoje geležinkelio stoties – turizmo centras.
Jaroslavas Narkevičius
Jaroslavas Narkevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

J.Narkevičius prisipažino dirbęs „ypatingo jaukumo sąlygomis“. Jis kalbėjo apie misiją ir uolų Vyriausybės programos vykdymą.

Ministras prašė neklausinėti apie antradienį 15min paskelbtą informaciją, kuri rodo, kad finansavimas savivaldybėms žvyrkelių asfaltavimui mažėja, išskyrus dvi – Trakų ir Vilniaus rajonų. Tačiau į 15min klausimą atsakė.

„Yra kriterijai, pagal kuriuos nustatytas proporcingumas savivaldybėms. O tų kriterijų nevertinsiu“, – sakė susisiekimo ministras.

Jis pridūrė, kad „dar yra laiko ir tai nebaigtinis darbas“. Trečiadienį šį klausimą jau svarstys Vyriausybė. Beje, trečiadienį sprendimą dėl ministro priims ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Dėl uosto – sutarimo su gyventojais nėra

Klaipėdos uosto bendrojo plano patvirtinimas, įvykęs gruodžio viduryje, – tai J.Narkevičius laiko savo pasiekimu. Nors gyventojai nepatenkinti planu, tačiau jo nepatvirtinus, pasak ministro, pasekmės būtų blogos.

KMTP nuotr./Klaipėdos uostas
KMTP nuotr./Klaipėdos uostas

„Geležinkeliai ir uostai ir yra tam, kad būtų galimybė išnaudoti infrastruktūrą“, – taip kalbėjo ministras apie Klaipėdos uosto plėtrą, kuri kelia nerimą uostamiesčio gyventojams. Pasak ministro, sutarti dėl to nepavyko su gyventojais, bet su savivaldybe rastas bendras kompromisas.

Pietinėje dalyje bus gilinamas uostas, kad laivai atplauktų „su pilna apkrova“.

Gaivina laivybą, bet „Raketai“ plaukti neleista

Ministras pasigyrė, kad atgaivino laivybą Nemunu. „Buvo atrastas būdas, kad dar šiais metais būtų atstatyti Nemuno keliai, tam skirta virš milijono eurų“, – sakė jis. Jis teigė, kad verslininkams bus suteikta galimybė naudotis vandens keliu.

Bendrovės nuotr./„Raketas“ mėgo ne tik lietuviai. Jos plaukiojo įvairių šalių upėse.
Bendrovės nuotr./„Raketas“ mėgo ne tik lietuviai. Jos plaukiojo įvairių šalių upėse.

Tiesa, vienintelis keleivinis laivas „Raketa“ iš Kauno iki Nidos taip ir neišjudėjo – dokumentai įstrigo biurokratų stalčiuose. Tiesa, tai įvyko ministerijai dar vadovaujant Rokui Masiuliui.

Jūrininkų patariamoji taryba – dar vienas pasiekimas, tiesa, ministras neišsiplėtė šia tema.

Dėl naujo oro uosto – dvi nuomonės

Nors Lietuva neturi nacionalinių oro linijų, bet, pasak ministro, buvo analizuotas klausimas dėl naujo oro uosto. Beje, šios idėjos šalininkas buvo buvęs ministras R.Masiulis.

„Dabar turime dvi nuomones – infrastruktūros yra per mažai keleivių srautams. Kita nuomonė – užteks tų pajėgų“, – kalbėjo ministras. Sprendimai bus priimti ne anksčiau kaip 2022 metais.

Gyventojai esą jau skundžiasi, kad prekeiviai bando perimti žemes. Todėl, pasak J.Narkevičiaus, „vedamas spartus darbas“.

VSAT archyvo nuotr./Vilniaus oro uoste
VSAT archyvo nuotr./Vilniaus oro uoste

Be to, žemė galimam naujojo oro uosto statybai yra rezervuojama.

„Dėl naujo oro uosto – priimtas sprendimas išsaugoti tą teritoriją,. Jei ji nebūtų rezervuota, kitą tokią teritoriją būtų sunku rasti Lietuvoje, o gal ten bus Laisvoji ekonominė zona“, – svarstė ministras.

Naujas oro uostas – didelė investicija, sakė jis. „Bet mes nežinome, ar tokia investicija pasiteisintų“, – pridūrė J.Narkevičius.

Dėl „Rail Baltica“ – jokių klausimų

„Rail Baltica“ projektas irgi spartinamas, sako ministras. Tikslas – užtikrinti, kad projektas būtų baigtas, bet tuo pačiu ir apginti nacionalinį interesą. Tiesa, tarptautinės auditorių išvados parodė, kad projektas vėluoja pusantrų metų, o ruožą nuo Lenkijos iki Marijampolės apskritai gali tekti tiesti iš naujo.

„RB Rail“ vizualizacija /Paskelbti „Rail Baltica“ infrastruktūros elementų eskizai
„RB Rail“ vizualizacija /Paskelbti „Rail Baltica“ infrastruktūros elementų eskizai

„Detaliau prašyčiau šios temos neplėtoti“, – paprašė ministras žurnalistų, užsiminęs apie šiuo metu vykdomas tarpvalstybines derybas.

Geležinkelio elektrifikavimas – pasiekimas

Geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimas – dar vienas ministro pasiekimas. Tiesa, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis anksčiau žadėjo, kad šio ES lėšomis remiamo projekto ministras J.Narkevičius nepasirašys, tačiau pastarasis nepakluso. Prieš pasirašydamas J.Narkevičius viešai dėstė savo abejones dėl konkurso skaidrumo, laimėtojo pasiūlytos kainos, tačiau galiausiai pasirašė leidimą „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju Ispanijos konsorciumu.

Pasak J.Narkevičiaus, elektrifikuojant geležinkelį bus tiesiamos papildomos naujos vėžės.

„Via Baltica“ rekonstrukcijos plane irgi ne viskas vyksta, kaip norėta. Ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos bus baigtas tik iki 2025 metų.

Nori vėžės į Gardiną

Dar viena bręstanti idėja – atgaivinti geležinkelio ruožą iš Vilniaus per Marcinkonis į Gardiną ir pajungti Druskininkus, tiesa, kokiu būdu – neaišku. Druskininkuose bėgiai jau seniai išardyti, o vietoje buvusios traukinių stoties – turizmo centras su nameliais.

Susisiekimo ministerija sako turinti planą, kaip būtų galima gabenti krovinius į Baltarusiją ir atgal šia vėže, kuri eitų per Marcinkonis.

M.Abramavičiaus nuotr./Marcinkonys
M.Abramavičiaus nuotr./Marcinkonys

Apie asfaltavimą kalbės vėliau

Apie kelių priežiūrą ministras irgi stengėsi daug nekalbėti. „Atsirado galimybė skirti daugiau lėšų labiau intensyviose vietose“, – užsiminė ministras, bet daugiau kalbėti nepanoro.

15min antradienį pranešė, kad pagal Kelių direkcijos skaičiavimus, šiais metais finansavimas mažinamas visoms savivaldybėms, išskyrus Vilniaus ir Trakų rajonus.

„Šia tema atskirai pakalbėsime, kai Vyriausybė patvirtins sąmatas“, – nenorėjo plačiau kalbėti ministras. Vyriausybė trečiadienį žada svarstyti savivaldybėms skiriamas lėšas kelių asfaltavimui ir priežiūrai.

Daug dėmesio sulaukęs žvyrkelių asfaltavimas kol kas stringa. „Programa atsilieka nuo plano. Stengiamės paspartinti darbus“, – tikino ministras.

Planas – išasfaltuoti 600 kilometrų. 2032 metais, žada ministras, liks tik 15 procentų neasfaltuotų kelių.

Prisipažino ir apie vėlavimus

J.Narkevičius teigė, kad kai kurie darbai vėluoja. Pavyzdžiui, vėluoja gyvūnų apsaugos sistemos įrengimas – tvoros keliuose.

Greičio kontrolės įdiegimas, dviračių takų įrengimas taip pat vėluoja, kaip ir papildomų ženklų įrengimas.

Tačiau jis pasidžiaugė Lietuvos paštu, kuris „pradeda dirbti Lietuvos žmonėms“, o bendrovės kryptis – ne pelno siekimas, bet socialinės paslaugos.

Tiesa, dėl Klaipėdos ir Kauno paštų pastatų likimo vyksta svarstymas. Paštas, sako ministras, plės finansines paslaugas. Nors pašto nepriklausomų narių valdyba išvaikyta, tačiau jau buriama nauja komanda, teigė ministras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo diena Lietuvos pašte
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo diena Lietuvos pašte

Sankryžose grąžintos lentelės su žalia rodykle – dar vienas pasiekimas, kurio nepamiršo J.Narkevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?