„Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė tokį sprendimą, ministerija tai irgi palaiko. Bet Europos Komisija žadėjo detalų šio susitarimo išaiškinimą, norėtųsi dar ir jo palaukti, bet kol kas pozicija yra tokia“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė I. Hofmanas.
Parlamento komitetas gruodžio viduryje nutarė siūlyti Vyriausybei svarstant šį susitarimą ES Taryboje nepritarti jam ir prisijungti prie jį blokuojančių valstybių narių, atsižvelgdamas į Lietuvos žemdirbių nuogąstavimus dėl nesąžiningos konkurencijos.
„Mūsų žemės ūkio sektorių labiausiai paliečia mėsa – paukštiena ir jautiena. Kadangi didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos esame užsiauginę ir didelę dalį ir eksportuojame, nemanau, kad šis susitarimas teiktų kokių nors galimybių. Gal kai kurioms ES šalims tai būtų galimybė, mums tame labiau įžvelgčiau tam tikrų grėsmių“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Praėjusios kadencijos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus yra sakęs, kad Lietuvai susitarimas ekonomiškai naudingas, nes galėtų didinti šalies žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą.
Tuo metu šalies žemdirbių organizacijos mato daug rizikų, kurias sukels produktų iš „Mercosur“ bloko patekimas į ES rinką, bei neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, aplinkosaugos tikslams, maisto saugos standartams.
ES ir „Mercosur“ susitarimo tikslas – sumažinti muitus ir paskatinti prekybą, sukurti vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų su daugiau kaip 700 mln. žmonių. Pietų Amerikoje jis apimtų Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
ES derybos su Lotynų Amerikos šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimo truko daugiau nei 20 metų.
