Vyriausybėms vis svarbiau, ką apie jas galvoja
Po valandos Mari Kiviniemi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį: statistika rodo, jog daugumai lietuvių – visai kaip šįryt mane vežusiai taksistei – nėra iki galo aišku, ką ir kaip veikia valdžios institucijos.
Šią situaciją būtų galima pakeisti, nes sukurta gera įstatyminė bazė, nemažai investuota į informacines technologijas, turinčias palengvinti bendravimą tarp valdžios ir piliečių. Tačiau trūksta svarbiausio – paties bendravimo.
Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje pasikeitė piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą reikšmė, todėl atviros valdžios principai, kuriuos kasdieniame institucijų gyvenime leidžia įgyvendinti skaitmeninės technologijos, vyriausybėms tampa būtinybe.
„Piliečiai vis akyviau siekia įsitraukti į jiems svarbių sprendimų priėmimą ir turi aiškią nuomonę daugeliu svarbių klausimų“, – pristatydama EBPO atliktą Lietuvos viešojo sektoriaus vertinimą, sakė Eva Beuselinck, šios organizacijos Viešojo valdymo ir regioninės plėtros departamento politikos pareigūnė.
Kaip pastebėjo pranešėja, per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje pasikeitė piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą reikšmė, todėl atviros valdžios principai, kuriuos kasdieniame institucijų gyvenime leidžia įgyvendinti skaitmeninės technologijos, vyriausybėms tampa būtinybe.
„Pasitelkdami technologijas verslas ir piliečiai nori žinoti daugiau ir bendrauti kitaip. Dirbti drauge – tiek priimant sprendimus, tiek ir teikiant paslaugas. Valdžios atvirumas ir gebėjimas kurti partnerystę tampa pagrindine veiksmingo valdymo sąlyga“, – savo sveikinimo kalboje šeštojo pažangos forumo dalyviams pažymėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Sveikatos apsauga – negailestingas visos sistemos veidrodis?
EBPO vertinime valdžios atvirumo ir visuomenės įsitraukimo galimybės buvo atskleistos pasitelkus sveikatos apsaugos sistemos atvejo studiją. Į klausimą, kodėl buvo nuspręsta detaliau nagrinėti vieną problematiškiausių sektorių, Mari Kiviniemi atsako, kad piliečių pasitikėjimui valdžia labai svarbi būtent sveikatos apsauga.
„Tarp sveikatos apsaugos sistemos paslaugų ir kitų valstybės sektorių paslaugų kokybės yra aiškus ryšys. Be to, akivaizdu, kad šiame sektoriuje Lietuvos laukia daugiausiai iššūkių. Vien tai, jog piliečiai galvoja, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra aukštas korupcijos lygis – milžiniška problema savaime. Nekalbant apie realią korupciją, su kuria, jei ji yra – būtina kovoti.”
Atkreipus dėmesį, jog pacientai nėra pati „kovingiausia“ interesų grupė dėl savo pažeidžiamumo, M. Kiviniemi sako, jog būtinas ryšys ne tik su pacientais, bet ir su eiliniais piliečiais.
„Bet dar kartą pasikartosiu – net mažiausia piliečių abejonė šios sistemos skaidrumu yra didelė problema. Atviros valdžios principai gali padėti padidinti skaidrumą, piliečių įsitraukimą ir tokiu būdu pagerinti sveikatos apsaugos paslaugų kokybę. Įgyvendinus šiuos principus, žmonės galėtų matyti, kaip jiems suteikiamos paslaugos bei iš kur atkeliauja ir kur išleidžiami paslaugoms skirti pinigai.“
Atkreipus dėmesį, jog pacientai nėra pati „kovingiausia“ interesų grupė dėl savo pažeidžiamumo, M. Kiviniemi sako, jog būtinas ryšys ne tik su pacientais, bet ir su eiliniais piliečiais: „Šiaip ar taip, visiems vieną dieną gali prireikti sveikatos sektoriaus paslaugų“, – pabrėžia ji svarbiausią motyvą, kodėl žmonės net nesirgdami turėtų būti įgalinti sužinoti, kas ir kaip vyksta šio sektoriaus įstaigose.
Latviai pasitelkė „Futbolą”
Atgalinis ryšys, objektyvus paslaugų kokybės vertinimas, problemų akcentavimas ir idėjos – tai, ką gali suteikti piliečiai – yra vieni vertingiausių šiuolaikinio viešojo sektoriaus išteklių ir jiems „išgauti“ pasitelkiamos kuo įvairiausios priemonės – nuo interneto ir mobiliųjų telefonų programėlių iki viešųjų konsultacijų su piliečiais.
Pavyzdį, kaip valstybės institucijos pačios ieško naujų interesų grupių visuomenėje ir bando atsiklausti jų nuomonės prieš priimdamos tam tikrus sprendimus, pateikė Johanna Nurmi, Suomijos Finansų ministerijos Personalo ir viešojo valdymo departamento patarėja.
„Turime tikslą iki 2025 m. sukurti šalį, kurioje visi jaučiasi reikalingi ir gerbiami“, – šiuo metu itin puoselėjamos valdžios ir visuomenės partnerystės esmę paprastai pristatė Suomijos atstovė.
„Futbolas“ – tai mobilioji aplikacija, skirta pranešti, jog problema, kurią bandydamas išspręsti kreipeisi į valstybės instituciją, vaizdžiai tariant, pavirto kamuoliu, kurį vienas tarnautojas bando permesti kitam, esančiam gretimame kabinete arba kitoje institucijoje.
Dar kelis būdus, kaip galėtų atrodyti atviros valdžios principai praktikoje, pademonstravo kaimynai latviai. „Jeigu žmogus nuolat siuntinėjamas iš vieno kabineto į kitą arba iš jo reikalaujama vis naujų ir naujų dokumentų, jis gali aprašyti savo situaciją specialiame tinklalapyje, pasiūlyti savo sprendimą, kaip išvengti panašios painiavos, ir operatyviai gauti viešą atsakymą iš atsakingos institucijos“, – pasakojo Girts Blumers, Latvijos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo administravimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas.
Dar didesnės sėkmės sulaukė kampanija „Futbolas“ (lat. „Futbols“). „Futbolas“ – tai mobilioji aplikacija, skirta pranešti, jog problema, kurią bandydamas išspręsti kreipeisi į valstybės instituciją, vaizdžiai tariant, pavirto kamuoliu, kurį vienas tarnautojas bando permesti kitam, esančiam gretimame kabinete arba kitoje institucijoje.
Šiuo metu, pasitelkę „Futbolą“, latviai valstybės institucijoms per mėnesį pasiūlo apie 20 idėjų, kaip tobulinti paslaugų kokybę – 1 iš 5 pasiūlymų įgyvendinamas. Be to, nuolat vykdoma griežta apskaita, kiek idėjų pavirto realiais pokyčiais.
Investuota daugiausiai ES struktūrinių lėšų
Statistika išduoda, jog lietuviai taip pat skiria daug dėmesio ir finansų pažangioms technologijoms. Tik vis dar sunku vertinti kokiu mastu šios lėšos padeda užmegzti ir palaikyti ryšį su piliečiais. Skaitmeninių technologijų vystymui ir elektroninės (el.) valdžios skatinimui 2007–2013 m. išleista daugiausiai ES struktūrinių lėšų, skirtų Lietuvos viešojo sektoriaus tobulinimui. Skaičiuojama, jog į šią sritį buvo investuota 157, 5 mln. eurų.
Deja, vertinant rezultatus, paaiškėja, jog nepaisant didesnės el. paslaugų pasiūlos ir naudojimo, teigiami pokyčiai turėjo mažą poveikį el. demokratijai, nes juos diegiant skirta per mažai dėmesio piliečių dalyvavimui – būtent tam aspektui, kuris yra laikomas kertiniu siekiant gyventi pagal atviros valdžios principus.
Žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas arba, kitais žodžiais tariant – įvairaus lygio valstybės tarnautojų kompetencijų kėlimas – yra trečioje vietoje pagal ES lėšų investicijas. Įvairių tarnautojų įgūdžių tobulinimui 2007–2013 m. skirta 69, 2 mln. eurų ir tai vienintelės investicijos, atsipirkusios su kaupu. Šiuos skaičius pristatė Loreta Maskaliovienė, Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė.
Deja, suskaičiuota, jog net 22 proc. tarnautojų, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo projektuose 2007–2013 m., nebedirba valstybės tarnyboje. Ir nors Lietuva galėtų pasigirti gana jaunu valstybės tarnautojų amžiumi, nugalėti geležinį „geresnio atlyginimo“ argumentą ir iki galo išnaudoti jaunosios kartos potencialą sekasi sunkokai.
„Lietuvoje net 13 proc. tarnautojų yra jaunimas iki 29 metų. Atrodo, kad tai nedidelis skaičius. Tačiau palyginkime jį su kitų šalių statistika. Portugalijoje jis siekia 2 proc., Airijoje siekia 3 proc., Vokietijoje – 7 proc., Prancūzijoje – 15 proc. Tad atrodome tikrai neblogai“, – drąsino Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, akcentuodamas, kad inovacijos ir atvirumas viešajame sektoriuje tiesiogiai susijęs su galimybėmis pritraukti jaunus žmones.
Įkvėpimas – strategija „Lietuva 2030”
EBPO vertinime, kaip ir kitų pranešėjų pristatymuose, dėmesys buvo skirtas ir praktiniam klausimui, kas turėtų būti atsakingas už atviros valdžios ir su ja susijusios kultūros diegimą viešajame sektoriuje. EBPO atkreipė dėmesį, jog vienas iš svarbiausių „svorio centrų“ – Vyriausybės kanceliarija ir jos palaikymas atviros valdžios iniciatyvoms.
Be to, vienas iš Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamų projektų – Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ – ne kartą pavadinta įkvėpimu ir realiu pavyzdžiu, kaip viešasis sektorius gali sutarti su įvairiomis interesų grupėmis dėl bendrų tikslų siekimo.
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis patikino, jog sieks stiprinti savo vadovaujamos institucijos vaidmenį: „Istoriškai atlikdavome paštininko vaidmenį tarp ministerijų ir Vyriausybės, tačiau dabar turime galimybę sustiprėti. Be to, aktyviai dalyvaujame derybų procese dėl Lietuvos stojimo į EBPO.“ – sakė A. Mačiulis, neslėpdamas, jog Kanceliarijai nemažai laiko vis dar tenka skirti įvairių ministerijų „taikymui“.
Artimiausiuose institucijos planuose – ypatingas dėmesys komunikavimui su piliečiais bei verslu. Jurgita Domeikienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė, pristatydama Vyriausybės kanceliarijos diegiamas naujoves ir kasdienius darbus, pabrėžė, jog ši institucija atvirumo iniciatyvas pirmiausia „testuoja“ ant savęs.
Pavyzdžiui, vienas sėkmingiausių projektų – „Moksleiviai į Vyriausybę“, kurio metu susipažinti su Vyriausybės darbu atvyksta mokiniai iš visos Lietuvos. „Vasarą mes organizuojame sesijas moksleiviams. Sėkmingai atranką praėję moksleiviai išbando darbą kanceliarijoje ir ministerijose. Stengiamės būti kiek įmanoma atviresni“, – sakė J. Domeikienė.
Baigiamas įgyvendinti Vyriausybės kanceliarijos projektas „e.Demokratija“ taip pat skirtas atviros valdžios praktikos skatinimui – kuriama valstybės institucijų ir piliečių bendravimo platforma, kurioje kiekvienas galės ne tik išsakyti savo nuomonę dėl priimamų sprendimų, bet ir pateikti prašymus, skundus ir peticijas elektroniniu būdu, dalyvauti viešosiose konsultacijose.
