Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.
„Pagrindinis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos modelio pasiūlymas yra kitas: kaip tik skatinti ir didinti, auginti individualią pensijos dalį, kuri tiesiogiai priklauso nuo mokėtų įmokų. Todėl, kad bazinė dalis yra tik viena pensijų dalis, kurią žmonės gauna, kita dalis priklauso nuo mūsų mokėtų įmokų“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sakė M.Navickienė.
„Mūsų siūlymas yra tas, kad tie žmonės, kurie mokėjo daugiau įmokų, gautų didesnes pensijas ir jos būtų indeksuojamos sparčiau“, – pridūrė ji.
Vyriausybė liepą pasisakė už principą per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas.
Pensijos bendroji dalis turėtų sparčiau didėti tiems, kurių draudimo stažas nesiekia būtinojo 32 metų. Tokiu būdu būtų laipsniškai mažinamas pensijų skirtumas tarp tų, kurie dirbo ir mokėjo „Sodrai“ įmokas trumpą ir ilgą laiką.
Dalis ekonomistų kritikavo šią nuostatą, teigdami, kad vengę mokėti mokesčius, todėl stažo nesukaupę žmonės gaus panašias pensijas, kaip sąžiningai dirbę.
M.Navickienė pabrėžė, kad bendroji pensijos dalis mažiau dirbusiems bus didinama įvertinus, jog skurdo rizikos lygis tarp pagyvenusių žmonių didėja.
„Todėl be bazinės pensijos dydžio pokyčio negalime su valstybės resursais pasiekti optimalaus rezultato“, – LRT sakė ministrė.
Pasak jos, didžioji dalis mažiausias pensijas Lietuvoje gaunančių senjorų yra moterys.
„Du trečdaliai tų žmonių yra moterys, turbūt dėl mums labai gerai suprantamų priežasčių nesukaupusios stažo – arba auginusios vaikus, arba prižiūrėjusios pagyvenusius tėvus, slaugančios neįgaliuosius ir panašiai“, – laidoje kalbėjo M.Navickienė.
„Tas problemų laukas yra per daug platus, kad galėtume visus tuos žmones nurašyti kaip vengusius mokėti mokesčius ar panašiai. Turime spręsti abu dalykus, jeigu norime pasiekti geresnius skurdo rodiklius“, – tvirtino ji.
Vyriausybės liepą sutartu atnaujintu indeksavimu vidutinė pensija kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 8 eurais daugiau nei numatyta pagal dabartinius įstatymus.
Planuojama, kad konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
Anot ministerijos, pakoregavus indeksavimą, vidutinė pensija kitąmet siektų 461,9 euro , 2023 metais – 498,8, 2024 metais – 534,1 euro.
Modelio nekeitus, ministerijos teigimu, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.
