„Pensijų augimas ketverius metus buvo sparčiausias. Vidutinė senatvė pensija per ketverius metus augo beveik 60 proc.“, – pažymėjo ministrė.
Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą – 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
„Tai leis mums greičiau pasiekti tikslą, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. Mūsų skaičiavimai rodo, kad išlaikius tokį patį prioritetą pensijų augimui, tą realu pasiekti per porą metų“, – sakė M.Navickienė.
M.Navickienės teigimu, nors šiuo metu vidutinė pensija nesiekia 600 eurų, netrukus ji gali viršyti 700 eurų.
„Šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus, nes vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc., arba 58 eurais, t. y. nuo 538 eurų iki 596 eurų. Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024-aisiais padidės daugiau nei 750 eurų per metus. Vidutiniškai pensija su būtinuoju stažu šiemet auga apie 11 proc., arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų“, – teigė ministrė.
Pasak politikės, Lietuvoje pusę vidutinio darbo užmokesčio pensijos galėtų pasiekti anksčiau, nei planuota – ne 2030 m., o 2026 m.
Taip esą gali įvykti dėl pakeistų įstatymų, dėl kurių pensijos kasmet indeksuotos didesniu dydžiu, nei augo vidutinis darbo užmokestis.
„Manome, kad pagrindinės priežastys, kodėl pavyksta to pasiekti, – reforma, kuri padidino bazinę pensiją žmonėms, kurie sukaupę 15–30 metų stažo. Taip pat ir indeksavimas, kuris vyko kiekvienais metais sparčiau negu nurodo formulė ir įstatymas. 2022–2023 m. pensijos indeksuotos sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis“, – kalbėjo M.Navickienė.
Anot jos, išskyrus 2022 m., visus kitus metus pensijos augo sparčiau negu infliacija.
„Būtent tie 2022 m. buvo sudėtingi dėl ekonominių iššūkių, energijos kainų. Perspektyvoje daugiau tokių situacijų nesimato, todėl pensijų augimo poveikis turėtų išlikti juntamas“, – teigė ministrė.
M.Navickienės teigimu, jau kitąmet vidutinė senatvės pensija turėtų pasiekti 755 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 816 eurų.
Tiesa, pensijos galėtų augti dar sparčiau, jei papildomai indeksuoti pensijas leistų ekonominė situacija ir „Sodros“ biudžetas. M.Navickienės manymu, pensijų augimą lems ir mūsų demografinė situacija, taip pat darbo užmokesčio augimas.
„Tai yra, ar mums pavyks tinkamai konvertuotis prie tų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų, ką turime daryti paraleliai, žinodami savo demografinį spaudimą“, – žurnalistams sakė ministrė.
Gegužės 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje, kartu su Lietuvos pensininkų organizacijomis, Lietuvos mokslų akademija, ekonomistais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko specialistais surengta konferencija „Lietuvos pensininkai: du dešimtmečiai ES, pensijų lūkesčiai ir realybė, bendruomenių svarba“. Ministrė ją atidarė.
