„Skaičiai rodo, kad šis pavasaris gyventojams buvo finansiškai sunkesnis, pabrango daugelis komunalinių paslaugų. Be to, šiemet užsitęsė šildymo sezonas, gyventojai gegužę dar mokėjo už balandžio mėnesio šildymą, kas skaudžiau atsiliepė gaunantiems mažas pajamas. Taigi minimalaus atlyginimo padidėjimas komunalinių mokesčių išlaidų kol kas nekompensavo“, – teigė UAB „Viena sąskaita“ direktorius Vytenis Ziberkas.
„Vienos sąskaitos“ indeksas skaičiuojamas bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais, todėl skaičiavimams ir prognozėms pasitelkiami patikimi statistiniai metodai. Pasak indeksą analizuojančio KTU matematinės sistemotyros doc. dr. Audriaus Kabašinsko, iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų šio pavasario sezonu brangiausia gyventi buvo Vilniuje – 9,7 proc. brangiau nei Kaune ir 6,1 proc. brangiau nei Klaipėdoje.
„Vilniuje gyventojai šių metų pavasario mėnesiais komunaliniams mokesčiams vidutiniškai išleisdavo po 626,8 Lt arba 31 proc. savo neto pajamų. Mažiausia mokesčių našta teko kauniečiams. Pastarieji būsto išlaikymui kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais vidutiniškai išleisdavo 571,6 Lt arba 34 proc. savo mėnesinio atlyginimo „į rankas“. Vilnius šį pavasarį išsiskyrė žemomis šalto vandens kainomis, kurios buvo beveik du kartus mažesnės nei Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau visos kitos sąskaitos sostinėje išliko didžiausios“, – sakė dr. A. Kabašinskas.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2013 m. I ketvirčio informacija, vidutinis neto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1731,1 Lt. Taigi padidinus minimalųjį darbo užmokestį vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje padidėjo 0,70 Lt.
„Tokie skaičiai iš tiesų nenustebino. Turint tik vieno šių metų ketvirčio duomenis dar anksti, tačiau galima pabandyti ieškoti priežasčių. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, įmonėse atlyginimams 2013 m. I ketvirtį buvo išleista beveik 6,1 proc. daugiau nei 2012 m. atitinkamu laikotarpiu. Tačiau įmonių bendrasis pelningumas lyginamais laikotarpiais sumažėjo nuo 17,6 iki 16,9 proc.“, – teigė KTU Finansų katedros vedėjas prof. dr. Rytis Krušinskas.
Prof. R. Krušinsko nuomone, stebint pastarųjų trijų metų tendencijas reikėtų atkreipti dėmesį, kad neto darbo užmokestis pirmąjį metų ketvirtį visada būdavo mažesnis, lyginant su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu. „Taigi verslui prisitaikant prie padidėjusio MMA, derinant galimai lankstesnį darbuotojų darbo grafiką, pavyksta išlaikyti panašų atlygio už darbą „į rankas“ lygį, nors sąlygos veiklos plėtrai gana sudėtingos“, – aiškino prof. R. Krušinskas.
KTU profesoriaus teigimu, nežymaus vidutinio atlyginimo „į rankas“ augimo Lietuvoje ateinančiais šių metų ketvirčiais vis tik tikėtis galima, mat tą rodo paskutinių metų tendencijos.
„Vienos sąskaitos“ indekso žiniomis, bendrosios išlaidos būsto išlaikymui per pastaruosius ketverius metus pavasario mėnesiais padidėjo 113,2 Lt arba 24 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugę gamtinių dujų, elektros bei kitų paslaugų kainos.
„Kalbant apie pavasario mėnesius per paskutinius ketverius metus dėl dujų kainų šuolio labiausiai brango šildymas – jo kaina pakilo 73,3 Lt arba 25,8 proc. bendros šildymo kainos. Taip pat sparčiai didėjo ryšių, kabelinės televizijos ir interneto išlaidos, kas veikiausiai susiję su skaitmeninės televizijos diegimu bei pokyčiais televizijos ir interneto rinkoje“, – teigė A. Kabašinskas.
