Teisininkai ir verslininkai politikams siūlo susipažinti su tarptautine praktika. Finansinė informacija itin jautri, todėl jai taikomi aukščiausi duomenų apsaugos standartai. Turint finansinius duomenis galima sužinoti ne tik intymias žmogaus gyvenimo detales, bet ir atskleisti bendrovių komercines paslaptis.
Nesijaučia saugūs
Taip galima labai toli nueiti ir mes vėl grįšim ten, kur jau buvome – į totalitarinę visuomenę. Tada valdžia galės tikrinti kiekvieną mūsų žingsnį ir mes nebeturėsime laisvės ir demokratijos, dėl kurios kovojome, – teigė V.Sutkus.
„Patirtis rodo, kad kai valstybės institucijoms suteikiamos didelės teisės, jų veikla dažnai ima kirstis su žmonių teise į privatumą ar verslo komercinių paslapčių apsaugos principais. Kontroliuojančių institucijų noras turėti tiesioginį priėjimą prie fizinių ir juridinių asmenų sąskaitų yra labai abejotinas. Tikrai nemanyčiau, kad to reikia“, – 15min.lt teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Pasak jo, nėra atsakyta į daug klausimų: „Kas užtikrins informacijos saugumą? Kas garantuos, kad ši itin jautri informacija nebus nutekinta? Kokia už tai numatyta atsakomybė? Gal prieš įvedant tokią sistemą reiktų numatyti bent dešimt metų laisvės atėmimo bausmę pareigūnams, jei jie tokią informaciją nutekintų?“
V.Sutkus prisiminė neseniai kilusius pasiklausymo skandalus ir teigė, kad dažnai kalbama apie teisėsaugos pareigūnų teises, tačiau užmirštamos jų pareigos ir atsakomybė.
„Šis ir panašūs bandymai pateisinami visuomenės interesu. Taip galima labai toli nueiti ir mes vėl grįšim ten, kur jau buvome – į totalitarinę visuomenę. Tada valdžia galės tikrinti kiekvieną mūsų žingsnį ir mes nebeturėsime laisvės ir demokratijos, dėl kurios kovojome“, – teigė konfederacijos vadovas.
Sąžiningas verslas nebijo baudžiamojo persekiojimo, tačiau yra įmonių komercinės paslaptys.
Paklaustas, ar sąžiningi verslininkai turi ką slėpti, V.Sutkus atsakė: „Pats klausimas yra pateikiamas neteisingai. Sąžiningas verslas nebijo baudžiamojo persekiojimo, tačiau yra įmonių komercinės paslaptys. Finansinės informacijos saugumas verslui gali būti gyvybiškai svarbus.
Tai gal net skausmingiau, nei telefoninių pokalbių pasiklausymas, kuomet fiksuojami tik žodiniai susitarimai, kurie gali keistis. Čia gaunama visa faktų išklotinė, sužinomi visi verslo santykiai. Taip valstybės institucijos įgis galimybę totaliai kontroliuoti visas įmones, tiksliau, taps jų komercinių paslapčių savininkėmis. Tokia informacinė bazė ir galimybė prie jos prieiti visiems bus labai įdomi. Kaip ji bus saugoma nuo konkurentų, kompiuterinių įsilaužėlių, kas užtikrins kontroliuojančių institucijų darbuotojų sąžiningumą?“
Visi žmonės taps įtariamaisiais
Jeigu mokesčių inspektoriai be pagrindo negali įeiti į žmogaus namus ir ieškoti juose nelegalių lėšų, kodėl svarstoma legalizuoti analogiškus veiksmus žmonių bankų sąskaitose? – klausė K.Leontjeva.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva pastebi, kad VMI jau dabar turi teisę tikrinti kiekvieno asmens sąskaitas, jei tik jai kyla pagrįstų įtarimų: „Įteisinus svarstomas pataisas, visi Lietuvos asmenys būtų prilyginti įtariamiesiems.“
Ekonomistės nuomone, bankų sąskaitų sekimas akivaizdžiai prasilenkia su Konstitucijos ginama teise į privatumą.
„Tokį sekimą valdžia bando pateisinti noru atrasti „šešėlinių” pinigų, tačiau jeigu mokesčių inspektoriai be pagrindo negali įeiti į žmogaus namus ir ieškoti juose nelegalių lėšų, kodėl svarstoma legalizuoti analogiškus veiksmus žmonių bankų sąskaitose?“ – svarstė K.Leontjeva.
Ji atkreipė dėmesį, kad VMI turi teisę perduoti duomenis kitoms institucijoms ir net valstybėms.
Itin jautri informacija
Finansinė informacija yra priskiriama prie ypatingai jautrių asmens duomenų, kurie daug pasako apie asmenų privatų gyvenimą, – nurodė K.Liutkevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius 15min.lt paaiškino, kad imant kontroliuoti visus finansinius duomenis sukuriama problema teisės į privatumą ir kitų žmogaus teisių požiūriu.
„Tai nemenka problema. Finansiniai duomenys atskleidžia jautrią informaciją apie asmenų privatų gyvenimą. Galima lengvai nustatyti jų asmeninius ryšius, išsiaiškinti, kiek jie finansiškai remia savo artimuosius ar gauna paramos, kiek pinigų jie skolina savo draugams ar skolinasi patys. Matydamas žmogaus finansinius srautus, gali suprasti, kokiomis paslaugomis jis naudojasi arba kokius daiktus perka“, – dėstė pašnekovas.
Pasak teisininko, finansinė informacija yra priskiriama prie ypatingai jautrių asmens duomenų. Tokia ypatinga duomenų kategorija yra numatyta ir ES, ir Lietuvos teisėje – Asmens duomenų apsaugos įstatyme. Prie šios kategorijos įprastai priskiriami duomenys, susiję su žmogaus sveikata, politiniais ar religiniais įsitikinimais, asmeniniu gyvenimu.
„Žvelgiant iš žmogaus teisių pozicijų, jeigu yra ribojamas asmens privatumas, o šiuo atveju jis būtų ribojamas, tai turi būti daroma tik kaip kraštutinė priemonė esant būtinybei. Visų asmenų duomenų rinkimas tikrai nėra pateisinamas tokios būtinybės ir neturėtų būti priimtinas demokratinėje visuomenėje“, – nurodė K.Liutkevičius.
Pasirinkimo klausimas
Vieni ar kiti piktnaudžiavimo atvejai greičiausiai bus. Čia niekur nedingsi, bet šita priemonė nėra skirta visuotiniam sekimui, kaip visi įsivaizduoja, – paaiškino D.Petrošius.
Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius 15min.lt svarstomą įstatymo pataisą gynė ir grindė ją būtinybe suteikti VMI rimtą įrankį kovai su šešėliu.
„Dažniausiai, nekalti žmonės tokiose situacijose nenukenčia. Vienokių ar kitokių piktnaudžiavimo atvejų greičiausiai bus. Čia niekur nedingsi, bet šita priemonė nėra skirta visuotiniam sekimui, kaip visi įsivaizduoja.
Mūsų valstybėje yra nesąžiningų verslininkų ir žmonių, kurie naudojasi įvairiomis progomis. Teisėsaugos institucijų pareiga juos sugauti. Klausimas, ką mes pasirinksim? Ar mes duosim vieną labai rimtą instrumentą nuo abejonių pereiti prie normalių mokestinių tyrimų, ar ne“, – sakė jis.
Paklaustas, ar galimą piktnaudžiavimo riziką atpirks sumažėjęs šešėlis, parlamentaras teigė: „Informacijos nutekinimo atvejų negali būti ir jei jie paaiškėtų, tai sankcijos atsakingiems pareigūnams turėtų būti labai rimtos. Dabar grėsmių prisigalvoti galima labai daug, bet netikiu, kad realybėje iki tiek nueisime. Taip, pareigūnų irgi yra visokių. Tikiu, kad bus vienas kitas piktnaudžiavimo atvejis, tačiau netikiu, kad tai bus masiniai pažeidimai“, – sakė pašnekovas.
Sekimo nebijo
D.Petrošius prisiminė, kad prieš patekdamas į Seimą pats buvo verslininku. Jis teigė neturintis ko slėpti, tačiau negarantavo, kad taip pat jaučiasi kolegos: „Seimo nariai yra visuomenės atspindys. Vieni piktinsis, kiti nesupras. Aš pats nebijau ir esu pasiruošęs viešumui. Tegul skalbia kaip nori. Viskam turiu paaiškinimą, nes nieko blogo nedarau. Labiausiai rūpinasi tie, kuri turi ką slėpti. Jiems ir sugalvota šita priemonė.“
Seimo Operatyvinės komisijos vadovas nurodė, kad prie finansinių duomenų priėjimą turinčių pareigūnų ratas bus pakankamai siauras ir tai dar labiau sumažins informacijos nutekinimo riziką. Be to, nauja sistema leis efektyviau kovoti ne tik su mokesčių slėpimu, bet ir su finansinėmis aferomis.
„Dabar labai piktinamės, kad vienas ar kitas sukčius pasiima gyventojų pinigus. Kad ir pastaruoju metu bankrutuojančių kelionių agentūrų atvejai. Per finansinius srautus būtų galima sužiūrėti, kad nėra pinigų, o tik įsipareigojimai“, – sakė politikas.
Pasak jo, sukčiavimo schemos yra aiškios, bet trūksta instrumentų. „Pažiūrėkite į PVM grobstymą. Niekam nėra naujiena, kad šio mokesčio nuslepiama tikrai daug. Reikia imtis veiksmų, o sąžiningi žmonės tikrai nenukentės“, – kalbėjo D.Petrošius.
