Matome tikrai labai įdomių atvejų, – sakė V.Jakienė.
Į VMI akiratį pakliuvo 6 tūkst. lietuvių, kurie įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą. Visi jie butus, namus ar žemę nusipirko už grynuosius dar prieš euro įvedimą.
Paaiškėjo, kad kiek daugiau nei tūkstantis iš jų 2013-2014 m. įsigijo turto už 161 mln. eurų. Vidutiniškai sandorio vertė siekė 150 tūkst. eurų.
Kova su šešėliu kovojant su grynaisiais pinigais yra kova su pasekmėmis, – sakė Ž.Šilėnas.
„Matome tikrai labai įdomių atvejų. Pavyzdžiui, asmuo įsigijo butą ir garažą už beveik 400 tūkst. eurų. Vėliau buvo įsigytas dar vienas butas, bet mūsų duomenys rodo, kad minėtos šeimos pajamos per dvejus metus sudarė tik 303 eurus“, – pasakojo VMI Kontrolės departamento direktorė Vaimira Jakienė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas siūlė skubotų išvadų nedaryti: „Viena kregždė dar ne pavasaris, vienas savo pajamų pagrįsti negalintis žmogus dar neįrodo, kad visi atsiskaitantys grynaisiais pinigais slepia mokesčius. Kova su šešėliu kovojant su grynaisiais pinigais yra kova su pasekmėmis. Visi supranta, kad reikia kovoti su priežastimis, o priežastis yra dideli mokesčiai.“
Pasak VMI, kai kurie brangius būstus perkantys Lietuvos gyventojai yra visiški varguoliai. Jie neturi nei darbo, nei nuolatinių pajamų. Labiausiai tikėtina, kad grynieji pinigai dar prieš euro įvedimą buvo ištraukti iš vokelių ir investuoti į nekilnojamąjį turtą.
„2014 m. matėme akivaizdžią tendenciją, kai gyventojai ėjo į bankus ir savo sąskaitas pildė grynaisiais pinigais. Visada atsiskaitymas grynaisiais mums sukelia papildomas rizikas. Būtent tokiais sandoriais labai dažnai siekiama nuslėpti tikrąją sandorio vertę“, – nurodė V.Jakienė.
