„Tie pokyčiai susiję su pagrindiniais tikslais, tai yra skurdo mažinimu Lietuvoje, mažiausias pajamas uždirbančių žmonių gausinimu, mokestinės naštos mažinimu. Kalbant apie verslą, tai yra inovatyvaus verslo skatinimas, investicijų pritraukimas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Jis pažadėjo, kad kitais metais jokių naujų mokesčių įvesta nebus, o siekiama sutvarkyti esamą sistemą, padaryti ją socialiai teisingą.
Skurdo mažinimui kitų metų biudžete yra papildomai numatyta beveik pusė milijardo eurų. Iš viso kitais metais šiam tikslui bus skirta per 4 mlrd. eurų.
252 mln. eurų papildomų lėšų numatoma pensijoms, 193 mln. eurų – vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms, 38 mln. eurų – kitai paramai.
„Ši pertvarka rūpinasi tais, kurie uždirba mažiausiai. Turime nemažą visuomenės dalį, kuri skursta dirbdama, tai bus rimta paskata mažinti jų skurdą. Šiuo metu egzistuojanti parama vaikui ir šeimai pasiekdavo nedidelę dalį šeimų, ypač tų, kurie turi mažą darbo užmokestį. Ši universali išmoka užtikrins, kad visi vaikai gautų paramą ir būtų užkirstas kelias skurdo spąstams“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
NPD didės iki 380 eurų
Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų.
„Žmonės, kurie gauna minimalią algą, gyventojų pajamų mokesčio nebemokės“, – paaiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus – už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 eurus.
„Siūlome nebeskaidyti pagal pajamas, siūlome atsisakyti gan sudėtingos sistemos ir kiekvienam vaikui, kiekvienai šeimai skirti paramą“, – aiškino V.Šapoka.
Vyriausybė taip pat siūlo socialinės rizikos šeimoms paramą teikti ne pinigais, bet maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, tų šeimų, kurios pačios nesugeba tinkamai išleisti pinigų, lėšomis rūpinsis socialiniai darbuotojai.
Siūlome nebeskaidyti pagal pajamas, siūlome atsisakyti gan sudėtingos sistemos ir kiekvienam vaikui, kiekvienai šeimai skirti paramą, – aiškino V.Šapoka.
„Tai duoda rezultatą, ko ankstesnės Vyriausybės nepasiekė. Skaičius matote. Šeima, auginanti du vaikus, per metus gaus papildomai 936 eurus“, – tikino ministras.
Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus – 78 eurais, 3 vaikus – 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.
Mažės „Sodros“ įmokos
Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms – 100 eurų, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams.
Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.
Vyriausybė siūlo suvienodinti savarankiškai dirbančiųjų mokesčius „Sodrai“ – jie turėtų būti mokami nuo 50 proc. pajamų. Dabar apmokestinimas skiriasi, priklausomai nuo konkrečios veiklos rūšies.
Progresinis pelno mokestis
Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu.
Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis – tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Slaptoji finansų ministro Viliaus Šapokos mokesčių pertvarka: ekspertai ir peikia, ir giria
Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, skatinant jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį.
Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sakė turintis abejonių dėl PVM lengvatos viešbučiams. Pasak jo, Lietuvos turizmo sektorius, vertinant jį kaimyninių šalių kontekste, galėtų pasitempti.
Pinigų spausdinimo mašinos neturime. Reikia pasakyti, kam duodame, iš ko paimame, – aiškino S.Skvernelis.
„Mes konkuruojame ir regione dėl turistų srautų. Lenkijoje PVM tarifas viešbučiams yra 8 proc., Latvijoje – 12 proc., Estijoje – 9 proc. Turizmo, kaip sektoriaus, įtaka – 5,3 proc. BVP, Latvijoje – 9, Estijoje – 16 proc. Tarifas man asmeniškai kelia abejonių, turint omeny ypač numatomus vystyti projektus. Man tai kelia klausimų. Bet Finansų ministerija turėjo savo argumentų“, – aiškino M.Sinkevičius.
Atsakydamas S.Skvernelis prabilo apie biudžetą: „Pinigų spausdinimo mašinos neturime. Reikia pasakyti, kam duodame, iš ko paimame.“
Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų.
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų apie 4 centus.
Progresinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas
Valdžia taip pat siūlo taikyti progresinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Jo nemokėtų asmenys, kurių turto vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. 0,5 proc. tarifu būtų apmokestintas NT, kurio vertė yra 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų NT, 2 proc. tarifu – brangesnis nei 500 tūkst. eurų būstas.
Vyriausybė taip pat siūlo lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą išradimų komercializavimui, įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms. Taip pat žadama įvesti „Sodros“ įmokų lubas (120 vidutinių darbo užmokesčių) investicijų pritraukimui.
Siūloma įvesti pelno mokesčio „atostogas“ smulkiam verslui pradėti, taip pat metų „Sodros“ įmokų atostogas pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
