Šiuo metu tantjemų apmokestinimas siekia apie 49,3 proc.: iš jų 15 proc. yra gyventojų pajamų mokestis ir 34,3 proc. – įmokos už socialinį ir sveikatos draudimus.
Tad tantjemos šiemet nėra pats patraukliausias būdas išmokėti atlygius – palyginimui, darbo apmokestinimo našta siekia apie 42 proc.
Tačiau kitąmet viskas apsiverstų aukštyn kojom. Darbo apmokestinimas tik nežymiai sumažėtų ir siektų apie 40 proc., o tantjemų apmokestinimas tesiektų 30,7 proc., kol pajamos neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (apie 136 tūkst. eurų), o pasiekus šią ribą, bendras apmokestinimo lygis padidėtų iki 35,7 proc., tačiau vis tiek liktų trečdaliu žemesnis nei šiuo metu.
Tantjemos apmokestinamos tais pačiais tarifais, kurie tenka ir dirbantiesiems, tačiau per mokesčių reformą tarifai gerokai keitėsi, ir tantjemų atveju jų suma liko itin maža.
Šią spragą pastebėjęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M.Majauskas piktinasi, kad turtingiausiems asmenims mokesčių našta mažinama, ir atveriama landa netgi vengti.
„Panašu, kad arba buvo pražiūrėta arba buvo sąmoningai sumažinti mokesčiai gaunantiems tantjemas“, – pastebėjo M.Majauskas.
V.Šapoka: bus taisoma
Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje M.Majauskas skaičiavo, kad valdybų nariams dėl mokesčių pokyčių liktų dešimtys tūkstančių eurų.
„Mes čia turime „Sodros“ pateiktus duomenis, kad gaunantys apie 50 tūkst. eurų sumokėtų maždaug 9 tūkstančiais eurų mažiau mokesčių, o gaunantys 150 tūkst. eurų – sumokėtų 28 tūkstančiais eurų mažiau mokesčių. Čia yra „Sodros“ pateikti duomenys. Ar čia klaida, kurią planuojama ištaisyti, ar čia toks ir buvo sumanymas, sumažinti mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems asmenims“, – klausė M.Majauskas.
Finansų ministras tikino, kad spraga bus taisoma, tačiau nepaaiškino, kaip.
„Išties tas klausimas vakar buvo svarstytas komitete ir yra įžvelgta tam tikra kolizija. Tikrai intencijų šioje srityje kažką keisti nebuvo. Šiuo metu vyksta susitikimas, dėl tos kolizijos yra svarstoma, kaip ją išspręsti“, – pripažino V.Šapoka.
Tarifai tantjemoms kitąmet – itin žemi
Kol kas nei Finansų ministerija, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neturi atsakymo, kaip būtų lopoma atsiradusi spraga.
Tačiau ministerijos patvirtino, kad tantjemų tarifai būtų gerokai žemesni nei šiemet, jei niekas nesikeis.
„Nuo 2019 m., apskaičiuojant GPM, tantjemos ir toliau būtų laikomos pajamomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, o mokesčio tarifas priklausys nuo pajamų lygio. Tokioms pajamoms iki 120 VDU per metus toliau bus taikomas 15 proc. tarifas, koks taikomas šiuo metu, o viršijančioms 120 VDU – nustatytas 20 proc. progresinis tarifas“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.
O SADM aiškina, kad pensijų socialinio draudimas, kuris šiuo metu siekia 25,3 proc., kitąmet sieks vos 8,72, o privalomo sveikatos draudimo tarifas, kuris šiuo metu siekia 9 proc., tesieks 6,98 proc. Tad bendras tarifas – 15,7 proc., vietoje dabartinių 34,3 proc., daugiau nei dvigubai mažiau.
M.Majauskas: darbdaviai galės naudotis kaip „landa“
M.Majauskas 15min teigia, kad tantjemos kitąmet gali pavirsti landa, jei klaida bus neištaisyta.
„Ministerijų atstovams ir finansų ministrui uždaviau klausimą – ar čia toks buvo sumanymas sumažinti mokesčius didžiausiems pajamas gaunantiems, didžiausią kvalifikaciją turintiems, vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims, ar čia elementari klaida. Šiandien išgirdau atsakymą, jog iš tiesų reikės tikslinti įstatymus, ir dabar jau belieka tik klausimas: ar čia iš skubėjimo tokios klaidos“, – sako M.Majauskas.
Anot jo, akivaizdu, kad apmokestinimas nebūtų teisingas ir „atvertų didelę skylę“, kuria darbdaviai galėtų naudotis užmokesčius mokėdami ne pagal darbo sutartis, o kaip tantjemas, valdybose gali padaugėti narių.
„Kaip matome iš skaičiavimų, per metus gali sutaupyti ženklias sumas, kai kuriais atvejais netgi arti 40 tūkst. eurų per metus. Tai tokius atvejus reikia taisyti“, – sako M.Majauskas.
Anot jo, šią spragą būtų galima taisyti keičiant Gyventojo pajamų mokesčio įstatymą, ir įvedant didesnį GPM tarifą tantjemoms – pvz., 27 proc.
„Mes kalbame apie aukščiausią kompetenciją turinčius asmenis, kuriems už priimamus sprendimus ir kompetenciją atlyginama didesnėmis pajamomis. Tai nereiškia, jog valstybė turėtų juos skatinti mažesniais mokesčiais. Atvirkščiai. Tai yra asmenys, kurie uždirba daugiau, jie solidariai turėtų prisidėti daugiau prie visuomenės gerovės“, – sako M.Majauskas.
