Praėjusią savaitę 15min jau rašė, kad pernai, uždirbę 59 mln. eurų, notarai sumokėjo gerokai mažiau mokesčių nei dauguma Lietuvos gyventojų. Plačiau skaitykite ČIA: Notarai pernai uždirbo 59 mln. eurų, tačiau mokesčių mokėjo perpus mažiau nei kiti dirbantieji.
Tačiau notarai – ne vienintelė grupė, galinti pretenduoti į mažesnį GPM tarifą vien dėl to, kad dirba pagal individualią veiklą. Tarp tokių profesijų atsiduria ir advokatai bei advokatų padėjėjai. VMI duomenimis, praėjusiais metais 1,812 advokatų deklaravo 143 mln. eurų individualios veiklos pajamų – 18 mln. eurų daugiau nei prieš metus.
Kaip skaičiuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos pernai buvo vidutiniškai 2,5 mln. eurų per metus, tačiau nuo šių pajamų sumokėtas GPM siekė vos 5,7 proc. (arba 15 proc. po leistinų atskaitymų).
Tai yra gerokai mažiau, nei turi mokėti gyventojai, dirbantys pagal darbo sutartis – tokiems darbuotojams taikomas GPM tarifas yra 20 proc., o atlyginimui viršijant 87 tūkst. eurų per metus, – net 32 proc.
Palyginus su samdomais darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, kelis kartus mažesnius mokesčius mokėjo ir daugiausia uždirbęs advokatas. Jis 2021 metais deklaravo beveik 6 mln. eurų pajamų, tačiau sumokėjo 5,2 proc. efektyvų pajamų mokestį (arba 15 proc. po leistinų atskaitymų).
„Vertinat bendrą mokestinę naštą, įskaitant gyventojo pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, situacija atrodo dar prasčiau. 2021 m. didžiausias pajamas gavęs advokatas po visų mokesčių ir veiklos sąnaudų į rankas gavo apie 1,8 mln. eurų. Bendra mokestinė našta nesiekė 16 proc. O paprasto piliečio, gaunančio 2 tūkst. eurų bruto atlyginimą, mokestinė našta yra net 39 proc.“, – kalbėdamas su 15min lygino M.Majauskas.
Menką ne tik notarų, bet ir advokatų, antstolių ir kai kurių kitų profesijų apmokestinimą įsisenėjusia problema vadino ir 15min anksčiau kalbintas mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas.
„Yra ši įsisenėjusi problema, kad individuali veikla, pagal kurią apmokestinami notarai, antstoliai, advokatai – gali ir kitų profesijų žmonės šitą modelį prisitaikyti, – stipriai iškrenta iš bendro apmokestinimo konteksto. Iškrenta jiems naudingai, o visiems kitiems nenaudingai“, – 15min praėjusią savaitę sakė K.Lisauskas, manantis, kad individualiai veiklai turėtų būti taikomas toks pat pajamų mokesčio tarifas, kaip ir darbo santykiams – 20 proc.
Advokatų padėjėjai: daugiausiai uždirbęs deklaravo milijoną eurų pajamų
M.Majauskas teigia, kad įdomiai atrodo ir advokatų padėjėjų individualios veiklos pajamos. Pavyzdžiui, daugiausiai uždirbęs advokato padėjėjas per metus deklaravo daugiau kaip milijoną eurų pajamų, patyrė 670 tūkst. eurų išlaidų ir sumokėjo 5,4 proc. efektyvų pajamų mokestį (arba 15 proc. po leistinų atskaitymų).
Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų padėjėjų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 566 tūkst. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 7,2 proc. (arba 15 proc. po leistinų atskaitymų).
M.Majausko nuomone, advokatų kontorose individualios veiklos pagrindu paprastai dirba keliasdešimt gerai apmokamų teisininkų, nors daugeliu atvejų tai yra elementarūs darbo santykiai su visais darbo santykiams būtinais požymiais.
„Tačiau mokestiniais tikslais pajamos deklaruojamos kaip individuali veikla su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis privilegijomis. Verta pažymėti, jog advokatas ar jo padėjėjas paprastai įsipareigoja dirbti tam tikros kvalifikacijos darbą, aprūpinamas darbo priemonėmis, laikosi darbo tvarkos taisyklių, susitaria dėl atostogų, kvalifikacijos kėlimo ir gauna periodinį atlygį. Tai yra pagrindinės sąlygos, kuriomis vadovaujantis yra traktuotina, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai“, – pabrėžė M.Majauskas.
„Suprantu, kad vadovaujantys partneriai gali turėti verslumo požymių, bet ne 50 vienoje kontoroje prie tų pačių projektų dirbančių ir bendras užduotis atliekančių advokatų ir jų padėjėjų“, – pridūrė Seimo BFK pirmininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad net 88 proc. advokatų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų.
„Tiesiog naudojosi galimybe susimažinti apmokestinamas pajamas 30 proc. be išlaidas pagrindžiančių dokumentų“, – mano M.Majauskas.
Suprantu, kad vadovaujantys partneriai gali turėti verslumo požymių, bet ne 50 vienoje kontoroje prie tų pačių projektų dirbančių ir bendras užduotis atliekančių advokatų ir jų padėjėjų.
Politikas pabrėžia, kad sumokamų mokesčių požiūriu teisingumo trūksta, nes mediko ar mokytojo pajamos apmokestinamos daug didesniais mokesčiais, pavyzdžiui, nei advokato, advokato padėjėjo ar notaro.
„Nėra pagrindo dideles pajamas iš individualios veiklos gaunantiems advokatams suteikti galimybę atskaityti 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teisingi mokesčiai prisideda prie plačios visuomenės motyvacijos mokėti mokesčius. Taip pat užtikrina ir reikalingas pajamas viešųjų paslaugų finansavimui bei socialinei apsaugai.
Suprantama, didžiausias pajamas gaunantiems valstybinių mokyklų kokybė ar „Sodros“ pensija yra mažai aktuali, nes gali įsigyti geros kokybės paslaugas privačiame sektoriuje. Visgi pilietiškoje visuomenėje mokesčių teisingumo klausimas yra svarbus ir prie jo neišvengiamai turėsime sugrįžti“, – apibendrina M.Majauskas.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas: negalima prilyginti darbo užmokesčiui
Tačiau Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis nesutinka skaičiavimais, kad advokatai moka per mažus mokesčius – jis tvirtina, kad advokato pajamos negali būti lyginamos arba prilyginamos darbuotojo darbo užmokesčiui.
Pasak M.Kukaičio, Lietuvoje individualią veiklą vykdo daugiau kaip 260 tūkst. asmenų – architektų, korepetitorių, „influencerių“, IT specialistų, krovinių vežėjų, automobilių pardavėjų, brokerių, grožio specialistų, fotografų, notarų ir kitų. Tad, jo nuomone, Lietuvoje individualios veiklos teisinis reguliavimas apmokestinant skirtingas individualias veiklas yra ir turi būti vienodas.
„Todėl keliama diskusija apie skirtingus mokesčių dydžius, priklausomai nuo vykdomos individualios veiklos rūšies, yra neteisinga. Mokestinės naštos pakeitimas reikštų, jog siekiama keisti visų 260 tūkst. asmenų, vykdančių individualią veiklą apmokestinimą“, – mano Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
„Natūralu, kad visuomenei akį labiausiai traukia didžiausi skaičiai, taigi, ir advokatai, kurie gauna didžiausias pajamas. Vis dėlto, atmetus 100 daugiausia pajamų gaunančių advokatų, vidutinės advokato pajamos per metus yra apie 40 tūkst. eurų“, – priduria jis.
Advokatų tarybos pirmininkas skaičiuoja, kad negaunančiam didelių pajamų advokatui, kaip ir kiekvienam savarankišką veiklą vykdančiam asmeniui, taikomas 5 proc. GPM. Tada bendra mokestinė našta nuo visų gautų pajamų siekia 15,78 proc. (GPM+PSD +VSD).
„O jei pajamos didelės, bendras apmokestinimas siekia 22,78 proc. Kai pajamos viršija 45 tūkst. eurų, dar sumokamas 21 proc. PVM. Pridėtinės vertės mokestį šiandien moka apie 570 advokatų“, – lygina M.Kukaitis.
Be to, statistikoje „advokato pajamos“ ne visuomet reiškia „advokato pajamas, gautas už suteiktas teisines paslaugas“, priduria jis. Advokatų ar advokatų padėjėjų pajamas papildomai gali sudaryti jo turimo nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo, akcijų pardavimo ir kt. pajamos, taip pat ir pajamos iš vykdomos kitokios individualios veiklos (pvz.: ūkininkavimo, konsultavimo, mokymų ir pan.).
Advokatai, kaip ir notarai, turi dar vieną argumentą - išlaidų jie patiria gerokai daugiau nei samdomas darbuotojas.
Nereikėtų pagal atskirus, didžiausias pajamas gaunančius pavienius asmenis, spręsti dėl viso apmokestinimo modelio pokyčių.
„Tikėtina, kad didžiausias pajamas uždirbančių advokatų sąrašo viršuje būtų būtent didesnių advokatų kontorų vadovaujantieji partneriai, tačiau tai nereiškia, jog jie asmeniškai savo poreikiams gavo deklaruojamas pajamas.
Advokatų kontora nėra juridinis asmuo, todėl kontorų vadovaujantys partneriai advokatai visas gaunamas pajamas apskaito savo vardu ir tada iš šių pajamų padengia visas advokatų kontoros išlaikymo išlaidas, sumoka atlyginimus kontorą aptarnaujantiems darbuotojams, atsiskaito su visais kitais kontoros advokatais, advokatų padėjėjais, kurie savo ruožtu gavę šias pajamas savarankiškai sumoka visus paminėtus mokesčius jau nuo savo gautų pajamų“, – aiškina Advokatų tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, tik atskaičius visus minėtus mokesčius, PVM, darbuotojų atlyginimus, savo ir kitų darbo vietos išlaikymus būtų sąžininga žiūrėti ir lyginti, kokios yra advokato profesinės veiklos tikrosios pajamos – taip, kaip vertinant juridinio asmens pajamas atskaičius išlaidas gaunamas pelnas, kuris ir yra apmokestinamas.
M.Kukaitis taip pat tvirtina, kad nei advokatų, nei kitų individualią veiklą vykdančių asmenų gaunamų pajamų negalima lyginti su darbo užmokesčiu, nes veikdamas individualios veiklos pagrindu, asmuo, tame tarpe ir advokatas, neturi jokio fiksuoto mėnesinio darbo užmokesčio, atostoginių, išmokų už darbą švenčių dienomis ar viršvalandžius.
Jis turi susikurti ir išlaikyti savo darbo vietą pats, tiesiogiai atsiskaityti už patalpų nuomą, biuro ir kitas išlaidas, jam nėra mokama ligos išmoka už pirmas dvi dienas, neišsaugoma veikla tomis pačiomis sąlygomis po motinystės, tėvystės ir vaiko auginimo atostogų. Be to, veikiant pagal individualią veiklą iš mokamų PSD įmokų asmuo yra draudžiamas tik minimaliai pensijai.
Tad iš gautų pajamų advokatas turi pats pasirūpinti tiek sveikatos draudimu, tiek atostogomis, papildomu pensijos kaupimu ar kvalifikacijos kėlimu.
„Tuomet, atėmus šiuos kaštus, kas paprastai daroma arba pagal faktą, arba atskaitant fiksuotą sumą, 30 proc. nuo gautų pajamų, realiai lieka ne tokia ir „įspūdinga“ dalis. O, kaip ir minėta, nuo jos dar sumokami VSD ir PSD mokesčiai valstybei, todėl individualia veikla užsiimančio asmens, tame tarpe advokato, pajamų negalima lyginti su darbo užmokesčiu“, – pabrėžė M.Kukaitis.
Jis priduria, kad ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į advokatų veiklos formą – Advokatūros įstatymas advokatams draudžia dirbti pagal darbo sutartį ir įpareigoja pasirinkti vieną iš formų: veikti individualiai ar registruoti partnerystę su kitais advokatais advokatų kontoroje (ne juridinis asmuo), ar registruoti profesinę bendriją (juridinį asmenį).
Jo nuomone, sprendžiant apie atskiros grupės mokestines reformas reikia vertinti ne daugiausiai uždirbančius pavyzdžius, o taikyti medianos principą – skaičiuoti atmetus kraštutines reikšmes (tiek tam tikrą procentą didžiausių, tiek mažiausių reikšmių).
„Todėl nereikėtų pagal atskirus, didžiausias pajamas gaunančius pavienius asmenis, spręsti dėl viso apmokestinimo modelio pokyčių“, – apibendrina M.Kukaitis.
