Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokesčių sistemos pokyčiai: kosmetinis remontas, kai reikia renovacijos

Vyriausybė pagaliau pristatė planuojamus mokesčių sistemos pakeitimus. Ekonomistai sutaria, kad pakeitimai yra geri, tačiau iš esmės mokesčių sistemos nekeičia. Rimtesniems pokyčiams pritrūko politinės valios.
Elgetavimo akcija Vilniuje
Elgetavimo akcija Vilniuje / BFL/Tomo Lukšio nuotr.

Trečiadienį finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė siūlomus mokesčių pakeitimus. Ketinama nežymiai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, nustatyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį vaikų turintiems darbuotojams, apmokestinti palūkanas, didinti akcizą alkoholiui ir tabakui, pratęsti PVM lengvatą šildymui ir kompensuojamiems vaistams.

Siūlomi pakeitimai yra geri, tačiau mokesčių reforma jų pavadinti negalima. Lietuva ir toliau liks šalimi, kur smarkiai apmokestinama darbo jėga, beveik neapmokestinamas turtas.

Ekonomistų teigimu, tam, kad pasiūlymai iš esmės keistų mokesčių sistemą, būtų reikėję rasti papildomų lėšų biudžete, tai yra – kelti mokesčius. O to politikai daryti nesiryžta.

Kryptis – teisinga

„Iš esmės pokyčių nebus. Bet pokyčiai įgyvendinami teisinga kryptimi. Šių pokyčių reforma nepavadinčiau, nes pasikeičia tik truputį NPD, įvedamas papildomas NPD, kas yra sveikintina tendencija“, – 15min.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau tokie pakeitimai – menki. NPD gali didėti vos 100 Lt, todėl mokesčių našta sumažėtų nežymiai. Pokytį pajustų itin mažas pajamas gaunantys gyventojai, pokytis būtų simbolinis.

„Vidutinį atlyginimą gaunančių, kvalifikuotų darbuotojų darbo jėga bus labai apmokestina. Tai išliks viena iš problemų, dėl ko negalime tikėtis ir didelių užsienio investicijų“, – sakė N.Mačiulis.
 
Ekonomisto teigimu, pokytis būtų reikšmingas, jei NPD padidėtų iki 1000 Lt: „Tuomet iš tiesų didelį dalis dirbančiųjų pajaustų realią finansinę naudą. Didesnės jų pajamos galėtų skatinti ir vidaus paklausą.“

„Reforma negalime pavadinti, tai yra mokesčių sistemos evoliucija“, – 15min.lt sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis taip pat teigė manąs, kad pakeitimai yra geri.

„Dabar kone 40 proc. privačiame sektoriuje dirbančių žmonių formaliai gauna mažesnį atlyginimą nei minimalus. Faktiškai jie gauna daugiau, nes pridedamas vokelis. NPD kėlimas tuo požiūriu yra geras žingsnis. Jis galėjo būti padarytas jau tada, kai buvo keliama minimali alga. Šitas dalykas buvo pribrendęs“, – sakė ekonomistas.

Tačiau tikslas sumažinti darbo jėgos apmokestinimą ir toliau liks neįgyvendintas.

Pritrūko valios

Pakeitimai, kuriuos pristatė R.Šadžius, dar nėra sulaukę politinio palaikymo. Todėl neaišku, ar bent vienas jų bus įgyvendintas.

Kodėl neįvyko mokesčių reforma, o siūlomi tik nežymūs pakeitimai?

„Tam, kad būtų padidintas NPD, įvestos „Sodros“ mokesčių lubos ir apskritai dirbantiesiems sumažėtų apmokestinimas, turėjo atsirasti labai konkretūs pasiūlymai, kaip padidinti biudžeto pajamas ir tokiu būdu kompensuoti praradimus. Bet aišku, kad visi pasiūlymai, susiję su papildomomis pajamomis biudžete, yra nepopuliarūs. Nes reikėtų kalbėti apie automobilio mokestį, nekilnojamojo turto mokestį. Tai tikrai nebūtų buvusi populiari tema. Pasirinktas lengviausias kelias“, – sakė N.Mačiulis.

Jis džiaugiasi, kad nesiūloma naujų PVM lengvatų. Nors Darbo partija ir nori sumažinti PVM mėsai ir daržovėms.

„Pasiūlymai nesumažins Lietuvos konkurencingumo, turės šiokią tokią įtaką mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems. Bet sisteminis lūžis neįvyko“, – sakė N.Mačiulis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?