Teigiama, kad darbas ne visu etatu stimuliuoja smegenų veiklą ir apsaugo nuo pervargimo ir streso. Tyrėjai teigia, kad į šias išvadas derėtų atsižvelgti, kadangi vis daugiau šalių nusprendžia ilginti pensinį amžių.
Tyrime dalyvavusių asmenų buvo prašyta garsiai skaityti žodžius, išvardyti skaitmenis atbuline tvarka bei surasti skaičių ir raidžių poras esant ribotam laikui.
Suprasti akimirksniu
- Iki 25 val. per savaitę dirbę asmenys demonstravo geriausius protinės veiklos rezultatus
- Persidirbimas smegenims kenkia labiau nei darbo neturėjimas
- Tyrimo išvados galioja ne tik vyresnio amžiaus darbuotojams
Pastebėta, kad tie dalyviai, kurie per savaitę dirbo apie 25 valandas, rodė geresnius rezultatus.
„Lazda turi du galus. Viena vertus, darbas gali stimuliuoti smegenų aktyvumą, tačiau tuo pačiu metu ilgos darbo valandos bei kai kurios užduotys gali lemti nuovargį ir stresą, kuris kenkia pažintinėms funkcijoms“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Kejo universiteto (Japonija) ekonomikos profesorius Colinas McKenzies, pats dalyvavęs tyrime, teigė, jog itin ilgos darbo valandos smegenų funkcijas pažeidžia labiau nei darbo neturėjimas.
Pastebėta, jog daugiau nei 60 valandų dirbančių žmonių pažinimo funkcijos prastesnės nei nedirbančių tokios paties amžiaus asmenų.
Ir nors tyrime dalyvavo tik 40-mečiai ir vyresni, tačiau gali būti, kad gautos išvados galioja ir jaunesniems darbuotojams.
„Negalime sakyti, kad vyresni nei 40 metų darbuotojai skiriasi nuo kitų darbuotojų“, – sako Lankasterio universiteto vadybos mokyklos ekonomikos profesorius Geraintas Johnesas, pažymėjęs, jog tyrėjai priėjo prie išvados, kad pažintinės funkcijos gerėja iki tol, kol darbuotojai dirba iki 25 valandų per savaitę, tačiau šią ribą viršijus jos pradeda silpnėti.
„Iš pradžių nuosmukis būna labai nežymus ir beveik nejuntamas iki 35 val. per savaitę ribos. Viršijus 40 darbo valandų per savaitę, pažintinių funkcijų smukimas tampa greitesnis“, – pridūrė G.Johnesas.
