2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.
„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.
„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.
Pasak G.Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30-39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.
Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.
„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G.Navaitis.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys.
Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.
2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).
