Nuostolius skaičiavę Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto „DIW Berlin“ mokslinis bendradarbis Konstatinas Cholodilinas ir Berlyno laisvajam universitetui atstovaujantis ekonomistas Aleksejus Necunajevas tvirtina, kad Vakarų sankcijos Rusijos ekonomikos augimą kiekvieną metų ketvirtį mažino dviem procentiniais punktais.
„Sankcijų žala per visą jų galiojimo laikotarpį labai didelė“, – teigiama jų ataskaitoje.
Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ 2015 metų BVP įvertino 80,413 trln. rublių. Tai reiškia, kad ši žala siekė 8,845 trln. rublių.
K.Cholodilinas pažymi, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus nuo sankcijų įvedimo 2014 metų antrąjį ketvirtį iki 2015-ųjų trečiojo ketvirčio imtinai sunyko 4,1 procento. Priešingu atveju Rusijos ūkis veikiausiai būtų augęs 6,9 procento.
„Šiuos 11 proc. galima vertinti kaip didžiausią galimą Rusijos ekonomikos dėl Vakarų sankcijų patirtą žalą“, – pabrėžė ekspertas.
Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ 2015 metų BVP įvertino 80,413 trln. rublių. Tai reiškia, kad ši žala siekė 8,845 trln. rublių.
Anot ataskaitos autorių, Europos Sąjungos (ES) dėl sankcijų Rusijai ir jos atsakomųjų priemonių patirta žala yra nepalyginamai mažesnė. Teigiama, kad nuostolius apribojo ir tai, jog 2014 metais 3,6 mlrd. JAV dolerių sumažėjęs ES prekybos su Rusija deficitas turėjo teigiamos įtakos ES ekonomikos augimui.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad nustatyti tikrąją sankcijų žalos vertę yra labai sunku, nes laiko praėjo nedaug, duomenų – mažai, o sankcijų įvedimas sutapo su naftos kainų kritimo pradžia.
